Mažina ūkio apimtį
Panevėžio rajono, Trakiškio kaimo, sraigių ūkio šeimininkė Janina Krikštaponienė šiame versle jau senbuvė – ji skaičiuoja šešioliktą sraigių auginimo sezoną. „Su sraigėmis darbo daug, – neslepia ūkininkė. – Jeigu iš naujo reikėtų rinktis, sraigių turbūt nesirinkčiau.“ Tačiau dabar, kaip pati sako, nėra kur dingti – ūkis sukurtas, funkcionuoja. Tačiau šiemet jį jau mažina – pasiliks tik apie 50 tūkst. sraigių. Anksčiau būdavo apie 200 tūkst. ir net daugiau.
Janinos ūkyje auginamos afrikinės Helix Aspersa Maxima rūšies sraigės. Šiuo metu jau baigiamos skersti pernykštės. „Jau išsiperinome mažytes sraigytes, išnešėme į šiltnamį ir pasirinkome ikrų maistui, – pasakoja ūkio savininkė. – Dabar laukiame geresnių orų, kad lauke greičiau užaugtų specialiai sraigėms pasėti augaliukai, tada šiltnamyje gaudysime sraigiukus ir nešime į lauką.“
Nors sraigės bijo šalčio, tačiau šaltas pavasaris ūkio veiklai įtakos neturėjo. Reikia tik išlaukti, kol baigsis šalnos, nes afrikinės sraigės bijo šalčio, o į žemę jos nelenda. Kad ir kokie orai būtų, kovo 1 d. sraigės ūkyje žadinamos.
Kaip bus, jeigu šaltesnis oras užsitęs? „Augintines į lauką išnešame tik gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, tad tuo laiku šalnų jau nebūna. Manau, ir šiemet taip bus“, – tikisi Janina.
Sėklas vežasi iš Lenkijos
Lauke sraigių pašarui auginamų augalų – Pekino kopūstų ir rapsų hibrido – sėklas ūkininkė perka Lenkijoje. Kaimyninėje šalyje yra kur kas labiau išvystytas tiek sraigių auginimo, tiek perdirbimo verslas. „Šie augalai greitai sudygsta, greitai auga, tik šiemet gal ne taip sparčiai, nes trūksta drėgmės, bet iki to laiko, kai nešime į lauką, tikrai užaugs“, – optimistiškai nusiteikusi moteris.
Kai sraigės išnešamos į specialiai paruoštus aptvertus laukus, kuriuose auginami sraigių pašarui skirti augalai, vakarais jos palaistomos – tam įrengtos laistymo sistemos. Jei būna labai karšta, palaistomos ir dieną, kai jos miega. Sraigės – naktiniai moliuskai, migruoja naktį. Jos papildomai šeriamos ir kombinuotaisiais pašarais.
Iš vieno verslo neišgyventų
J. Krikštaponienė sako, kad anksčiau buvę planų plėsti ūkį. Perdirbti sraigių visai neketinę, galvojo pardavinėti gyvas, tačiau rinka Lietuvoje buvo labai maža, kainos žemos, o darbo su sraigėmis itin daug. Tada būtų tekę samdyti darbuotojų, o tai dar išaugintų savikainą. Reikėtų didesnių žemės plotų, daugiau patalpų, šaldytuvų ir t. t. Šis verslas nei nacionalinės, nei ES paramos beveik negauna. Janina prisimena vienintelį kartą, kai gavo 15 tūkst. eurų, už kuriuos įsigijo, kaip ji sako, automobiliuką-šaldytuvą ir pasistatė valymo įrenginius. Daugiau paramos net patys neprašytų dėl didelių įsipareigojimų – šis verslas ne toks stabilus kaip gyvulininkystė ar augalininkystė. Sraigės – ne pirmojo būtinumo prekė, tad jeigu nepalankiai susiklostytų situacija, kaip nutiko, pavyzdžiui, per pandemiją, jau neįvykdytų paramos sąlygų.
Praėjusieji metai buvo labai geri – geriausi per penkiolika mūsų ūkio veiklos metų. Buvo nešilta ir gana drėgna, sraigėms patiko.
Tad pirmaisiais metais Janina pati kasmet darė bandymus, skaičiavo kiekvieną sraigutę, koks jų tankis gali būti 1 kv. m plote. „Metai iš metų tai dariau, bet išsigryninau technologiją, kuri man labiausiai tinka, tad nors auginame ir perdirbame nedaug, bet verslas gana sėkmingas, – džiaugiasi Janina. Mūsų produktų kainos nedidelės. Sraigės kokybiškos, prižiūrėtos, švarios. Rudenį sraiges surinkę gerai kelis kartus išplauname, leidžiame išsituštinti (dėl to jas kiekvienąkart reikia pažadinti), tik tada jos keliauja į šaldytuvus, kur ilgai miega. Žiemą po kiek reikia išsiimame perdirbti. Visa mūsų produkcija suvartojama Lietuvoje.“
Vyksta edukacijos
„Praėjusieji metai buvo labai geri, geriausi per penkiolika mūsų ūkio veiklos metų, – pasakoja pašnekovė. – Buvo nešilta ir gana drėgna, sraigėms patiko. Daug užauginome. Vis dėlto auginame tiek, kiek patys sugebame perdirbti ir realizuoti, niekur neeksportuojame. Ūkyje rengiame edukacijas, ekskursijas, degustaciją, duodame paragauti iš sraigių pagamintų produktų. Žmonės vėliau nuolat atvažiuoja įsigyti produktų, juos siunčiame ir autobusais kaip siuntas. Keblumas tik vienas – produktus reikia pristatyti greitai, nes jie yra užšaldyti.“
Ūkininkai perdirba tik savo ūkyje užaugintas sraiges, jie nesuperka Lietuvoje laisvai gyvenančių vynuoginių sraigių, kurias paprastai žmonės renka ir veža į supirktuves. Perdirbimui, maisto gamybai ūkyje įrengtas specialus nedidelis cechas.
Valgo ne tik gurmanai
Ar vis dėlto teiginys, kad lietuviai nemėgsta sraigių, yra teisingas? „Šiuo metu jau galiu paneigti šį teiginį. Iš pradžių, kai tik pradėjome gaminti, buvo nedaug žmonių, kurie valgė sraiges. Degustacijose atsirasdavo vos vienas kitas, kuris išdrįsdavo paragauti, o dabar dažniausiai ragauja visi. Tikrai atsirado daugiau žmonių – ir perkančių, ir valgančių“, – tvirtina sraigių ūkio šeimininkė.
Kodėl pasirinko auginti šios rūšies sraiges? „Pirmiausia, todėl, kad jos užauga greitai, per vieną sezoną, per kelis mėnesius, o vynuoginė sraigė auga kelerius metus. Be to, afrikinės yra skanesnės. Janina akcentuoja ir ypatingą švarą ruošiant migdyti sraiges. Jos visą žiemą miega dėžutėse šaldytuve maždaug +3–6 °C temperatūroje. Ūkio šaldytuvas – 9 kv. m patalpa.
Pavasarį, kai augintines pažadina, jas perkelia į specialią patalpą, kur jos jaučiasi kaip natūralioje gamtoje, kur šilta, kur ant stelažų jų laukia durpių indeliai – čia jos lengvai poruojasi ir deda kiaušinėlius. Didžiausias ūkininkų darbas – tuos kiaušinėlius surinkti ir išnešti į šiltnamį. Iš jų išsiperės mažos sraigytės. Atrenkami gražiausi, kiti surenkami kaip ikrai, maistui.
Sudėjus kiaušinėlius, sraigės vėl migdomos, kol bus panaudojamos maistui. Paprastai lieka apie 5 tūkst. sraigių. Geriausi kiaušinėliai atrenkami motininei bandai – šios sraigės pavasarį bus žadinamos pirmiausia.
Pati kuria receptus
Janinos sraigių ūkis užima vos kelis arus. Ji dirba viena, kartais padeda vyras, retsykiais dukra. Ūkyje nėra samdomų darbuotojų.
Sraiges maistui paruošia visiškai, parduoda ne pusfabrikačius, bet jau pagamintus ir užšaldytus produktus, kad pasišildžius iš karto būtų galima valgyti. Janina pati ruošia burgundiškas sraiges, spurgytes su sraigėmis viduje, parduoda ir išvirtą mėsą, taip palengvindama vartotojų dalią, nes sraiges reikia virti labai ilgai, apie tris valandas, o produktai ruošiami tik iš virtos mėsos. Nusipirkę jau išvirtos mėsos, pirkėjai patys gali pasigaminti troškinių, įdarų ir kt.
Janina pati sugalvoja receptų, kuriais mielai dalijasi. Šis darbas Janinai nesunkus, nes jos profesija – kulinarė-konditerė. Tiesa, ji turi ir daugiau specialybių, kurias dabar pritaiko ūkio darbuose. Vis dėlto sraiges vadina savo hobiu. Pagrindinis jos darbas – prieš 30 metų kaime įkurta parduotuvė, kurioje ji – ir savininkė, ir pardavėja, ir buhalterė. Čia kaimo žmonės gali nusipirkti ir įprastų kasdienių produktų, ir, žinoma, delikatesinių sraigių.
Sraigės moters gyvenime atsirado vėliau nei parduotuvė, tačiau užsibuvo. Nors Janina tuojau švęs 70-metį, darbų kol kas neatsisako, tik jų mažina. Kaip gali atsisakyti hobio? Jai patinka į edukacijas atvykstantys žmonės – ir suaugusieji, ir vaikai iš mokyklų, darželių. Visiems įdomu pamatyti neįprastą ūkį, paragauti produkcijos. Žmonės dabar išprusę, žino, koks sveikas maistas yra sraigės. 100 g sraigių yra apie 16 g baltymų, būtinų ląstelėms atkurti, o kalorijų beveik nėra. Kartais moterys iš Janinos įsigyja gyvų sraigių, kad panaudotų jas kosmetikai – tiesiog leidžia paropoti ant veido, nes sraigių sekretas (mucinas) intensyviai drėkina odą ir lygina raukšles.
Surengė sraigių lenktynes
Sraigių ūkyje didžiausias darbymetis būna pavasarį ir rudenį – kai perinami kiaušinėliai ir kai užaugusios jau surenkamos ir ruošiamos į šaldytuvus migdyti. Vasarą paprasčiau – reikia tik palaistyti, pabarstyti pašarų, o tai trunka vos pusvalandį. Tad vasarą šeima turi puikiausių galimybių pailsėti ir net kur nors išvykti.
Janina su savo pagaminta produkcija dalyvauja ir renginiuose, štai šiemet ji savo ūkį pristatė parodoje „Ką pasėsi...“ Čia buvo ne tik su savo produkcija, bet ir atsivežė sraigių, kurios tapo visateisėmis parodos dalyvėmis, nes dalyvavo lenktynėse, o greičiausios netgi buvo apdovanotos. Janina sako, kad prieš tokį konkursą sraigutes teko net dresuoti.
Sraigės – labai sveikas produktas. Jos užauga laisvai gamtoje, joms nereikia jokių vaistų, antibiotikų. Sraigės yra savaime ekologiškos.
Užsiima tik eksportu
Aivaras Pliatkus Radviliškio rajone, Aukštelkų kaime, taip pat augina afrikines Helix Aspersa Maxima rūšies sraiges. Absoliučiai visa užauginta produkcija eksportuojama. Gyvos sraigės šaldytuvuose pasiekia Italiją, Ispaniją, Prancūziją, kur iš jų pagaminti produktai yra itin populiarūs. Vakaruose sraigių vartojimo kultūra yra senesnė. Kartais gabenama jau paruošta mėsa.
A. Pliatkus pastebi, kad ir Lietuvoje sraigių vartojimas auga, tačiau vis dėlto jis tai vadina nišiniu produktu, kurį gamina mažesni ūkiai, vietoje perdirbdami sraiges.
„Sraigės yra labai sveikas produktas, – sako A. Pliatkus. – Jos užauga laisvai gamtoje, joms nereikia jokių vaistų, antibiotikų. Sraigės yra savaime ekologiškos.“
Ūkininkas, dešimt metų užsiimantis šiuo verslu, sraiges šeria pagal savo paties sukurtą formulę pagamintais pašarais, todėl žino, kuo sraigės minta. Jos skanios ir sveikos.
Didelė konkurencija
Žinoma, Europos rinkoje koją labai kiša Lenkijos sraigių augintojai. Kaip ir kituose versluose, jie gausiai aprūpina visą Europos rinką. Ne ką mažiau sraigių z į Vakarus eksportuoja ir Ukrainos gamintojai, rinkai siūlantys produkcijos pigiau nei kiti. Vis dėlto A. Pliatkus draugiškai žiūri į situaciją. Vietos visiems užteks, sako, nors pripažįsta, kad rasti rinką užsienyje yra labai sunku, tačiau labiau apsimoka eksportuoti pačiam, nei, pavyzdžiui, užaugintą produkciją parduoti supirkėjams Lietuvoje. Jie superka ir užaugintas afrikines, ir surinktas gamtoje vynuogines sraiges.
A. Pliatkus sako, kad sraigės buvo optimalus pasirinkimas turint nedaug žemės. Tačiau šis verslas sunkus – maždaug 95 proc. sudaro rankų darbas. Gerai tik tai, kad šiame versle paprastai, permainingi orai nevaidina didelio vaidmens. Tereikia tik stebėti juos. Ūkininkas sako, kad Lietuvoje yra nemažai užsiimančių sraigių auginimu, perdirbimu ir eksportu, tačiau šio verslo jokiu būdu negalima vadinti dideliu, nes jis yra tikrai labai nišinis. Ypač lyginant su kaimyninėmis šalimis. Vis dėlto augant lietuvių vartojimo kultūrai, ši sritis ateityje gali būti labai pelninga.
Naujausi komentarai