- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos žmonių darbo pajamos pernai augo kiek lėčiau nei ankstesniais metais, tačiau tempas išliko spartus, teigia „Sodra“. Anot jos, santykinai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos.
Vidutinės darbo pajamos iki mokesčių 2019 metais siekė apie 1100 eurų – 9 proc. daugiau nei 2018 metais, o atskaičius mokesčius – 728 eurus, arba 14 proc. daugiau.
„Galime matyti, kad kiekvienais metais dėliodavosi taip, kad pajamos tiek prieš mokesčius, tiek po jų kisdavo panašiu tempu. (...) Tuo tarpu pernai situacija išsiskyrė – 9 proc. augimas prieš mokesčius ir daug spartesnis – 14 proc. – augimas, kai kalbame apie darbo pajamas, gaunamas į rankas“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pasak jos, tam įtakos turėjo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas 2019 metų pradžioje. Žmogus, uždirbęs minimalią algą, vien dėl to į rankas gavo 10 eurų daugiau, o uždirbantys vidutinį užmokestį, – apie 35 eurus.
Apskaičiuota mediana Lietuvoje pernai siekė 1010 eurų, arba 656 eurus į rankas. Tai reiškia, kad pusė dirbančiųjų gauna pajamas, mažesnes nei šis dydis, ir pusė – didesnes.
K. Zitikytės teigimu, pernai pusės dirbančiųjų pajamos nesikeitė arba dėl individualių priežasčių galėjo ir mažėti, bet pusės jų pajamos didėjo.
„Galima pesimistiškai žiūrėti ir matyti tą pusę, kuriai pajamos nedidėjo, arba galima žiūrėti optimistiškai, kad pusei pajamos didėjo ir 42 proc. visų dirbančiųjų didėjo daugiau nei 10 procentų. Tai galima vadinti pokyčiu, kurį dirbantieji, tikėtina, pajunta“, – sakė K. Zitikytė.
Pokyčius labiausiai galėjo pajusti mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Apie 60 proc. minimalią ar mažesnę algą gaunantiems žmonėms darbo pajamos didėjo sparčiau nei 10 procentų.
Nuo 2017 metų trečdaliu sumažėjo mažiau nei minimalią algą gaunančių žmonių – gruodį jie sudarė 9,4 proc. visų dirbančiųjų – 105 tūkst. Tarp jų – daugiausia valytojų, kambarinių, pardavėjų ir kitų nekvalifikuotų darbuotojų.
Anot „Sodros“, labiausiai atskirtį mažina didinama minimali alga bei NPD taikymas. Kita vertus, atskirties rodikliui įtakos turi ir tai, kad dalis pajamų iki šiol yra neapskaitoma. Be to, pajamų atotrūkį lemia nemažėjantys skirtumai tarp didžiųjų miestų ir regionų gyventojų pajamų bei vis dar nelygiavertė moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje.
Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc. ir siekė 1300 eurų (2018 metų tuo pat laiku – 12 proc.). Pajamos į rankas per šį laiką augo 13,5 proc. ir siekė 825 eurus (12,5 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio3
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...