„Sodra“: vidutinės darbo pajamos Lietuvoje per metus augo 12 proc.

Atskaičius mokesčius šios pajamos buvo apie 1230 eurų – 124 eurais daugiau nei prieš metus, ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Pasak jos, birželį vidutinės pajamos iki mokesčių viršijo 2 tūkst. eurų.

„Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas statybose, čia augimas siekė 23 procentus. (...) Tikėtina, kad jis fiksuojamas dėl tam tikrų pasikeitimų sektoriuje – įvesta skaidriai dirbančiojo kortelė“, – spaudos konferencijoje sakė K. Zitikytė.

„Sodros“ duomenimis, antrąjį ketvirtį pajamų augimas pralenkė infliaciją: vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 11,2 proc., kai metinė infliacija birželį siekė 9 procentus.

„Darbo pajamų augimą pajusti dar buvo sunku dėl vis dar augančios infliacijos“, – sakė K. Zitikytė.

Penktadalio daugiausiai uždirbančių žmonių vidutinės pajamos iki mokesčių birželį siekė 4,3 tūkst. eurų – 6 kartus daugiau nei mažiausias pajamas gaunančių taip pat penktadalio žmonių – 711 eurų. Prieš metus daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamos skyrėsi 6,4 karto.

Pajamos per metus paaugo septyniems iš 10 dirbančiųjų, likusiųjų nesikeitė arba mažėjo.

Didžiausias pajamas – 2,8 tūkst. eurų (iki mokesčių) antrąjį ketvirtį gavo Neringos gyventojai, kiek mažiau – Vilniaus – 2,3 tūkst. eurų, Kauno – apie 2 tūkst. eurų.

 

Pasak K. Zitikytės, šio skirtumo mažėjimą lėmė apie 15 proc. padidėjusios mažiausiai uždirbančiųjų pajamos.

Didžiausias pajamas – 2,8 tūkst. eurų (iki mokesčių) antrąjį ketvirtį gavo Neringos gyventojai, kiek mažiau – Vilniaus – 2,3 tūkst. eurų, Kauno – apie 2 tūkst. eurų, tuo metu mažiausias šalyje darbo užmokestis buvo Jurbarko rajone – 1,4 tūkst. eurų.

Daugiausiai uždirbo informacinių technologijų specialistai – jų pajamos per metus augo 12 proc. iki 4,6 tūkst. eurų (iki mokesčių), programinės įrangos kūrėjai – 4,3 tūkst. eurų – 17 proc. daugiau, gydytojai specialistai –  4,1 tūkst. eurų. arba 16 proc. daugiau.

Darbuotojų skaičius per metus padidėjo 11 tūkst. iki 1,36 mln., sparčiausias augimas fiksuotas transporto sektoriuje, sunkvežimių vairuotojų padaugėjo 7,5 tūkst. Tuo metu prekyboje jų sumažėjo 8,9 tūkst., gamyboje – 9,4 tūkst.: 3,3 tūkst. darbuotojų neteko baldų sektorius, 2,8 tūkst. – medienos gamybos, jame darbuotojų mažėja ir toliau.

Statistika rodo, kad darbo rinka išlieka stabili, sako K. Zitikytė.

„Rudenį darbo rinka pasitinka pakankamai stabili, antrasis ketvirtis atlaikytas, mažesnis aktyvumas priimant naujus darbuotojus, bet atleisti jų taip pat neskubama“, – spaudos konferencijoje sakė K. Zitikytė.

Anot jos, tuo pačiu metu augo ir nedarbo išmokų gavėjų – jų liepą buvo 75,7 tūkst., arba 11 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarp jų daugiausia buvo verslo ir administravimo specialistų, pardavėjų, nekvalifikuotų statybos darbininkų.