„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teigia, kad jaunimo iki 30 metų grupėje bedarbių skaičius augo labiausiai – kas dešimtas buvo nedarbo išmokos gavėjas. Tuo metu 41–50 metų amžiaus grupėje ją gavo tik apie 5 proc.

„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas”, – spaudos konferencijoje antradienį sakė K. Zitikytė.

Anot analitikės, kiekvienam dirbančiajam pernai teko 7 ligos dienos, o vidutinė ligos išmokos trukmė siekė beveik 10 darbo dienų.

„Tiesa, amžius čia taip pat atlieka didelį vaidmenį. Jeigu kalbėtume apie 50–60 metų darbuotojus, jiems mokama ligos išmoka siekė jau beveik 15 darbo dienų, o dar vyresnių ligos išmoka siekė apie 18 darbo dienų“, – sakė K. Zitikytė.

„Jaunimo tarpe daugiau yra ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos, peršalimai įvairūs, tačiau nuo 30 metų į tą dešimtuką pasikėsina ir pradeda savo pozicijas didinti ligos, susijusios su nugaros, juosmens skausmais“, – pridūrė ji.

Vidutines pajamas uždirbusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo 78 proc. jo atlyginimo, pavyzdžiui, jei alga buvo 1,407 tūkst. eurų „į rankas“, jis gavo 1,104 tūkst. eurų išmoką, o jei 2,772 tūkst. eurų – 1,270 tūkst. eurų (maksimali įmanoma), arba apie 46 proc. buvusių pajamų.