Skvernelis: tokiais sprendimais pjauname šaką, ant kurios sėdime

„Ne pirmą kartą kalbant apie sankcijas, mes turime kalbėti apie tai, kad jos būtų paveikios. Ir neturėtų būti, kad dėl sankcijų visą naštą pasiima tik Lietuva, mūsų verslas ir ekonomika“, – antradienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

„Tai neturėtume išsiskirti iš kitų valstybių ir tokiais būdais žlugdyti savo ekonomiką. Nes net gynybos finansavimas priklauso nuo to, kaip atrodys ir vystysis šalies ekonomika. Ir eksportas yra vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos tai galima spręsti. Tai, kad pjauname dar vieną šaką ant kurios sėdime, tai yra nenormalu“, – aiškino jis.

Seimo pirmininkas neabejoja, kad šis Vyriausybės nutarimas bus koreguojamas.

„Tuo labiau ten daug nelogiškų sprendimų padaryta dėl eksporto būdų, kokiais keliais tai galima daryti. Tikrai nevertinsiu Vyriausybės motyvų, nes manau, kad buvo stengtasi, kaip geriau. Aišku, gavosi kaip visada. Manau, kad reikės pakoreguoti ir ekonomikos ministras pateiks siūlymus, kuriems Vyriausybė pritars arba ne“, – aiškino jis.

Tuo labiau ten daug nelogiškų sprendimų padaryta dėl eksporto būdų, kokiais keliais tai galima daryti. Tikrai nevertinsiu Vyriausybės motyvų (...)

ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija apie siekį stabdyti ir tobulinti nuo sausio įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą pranešė šią savaitę.

Gruodžio pradžioje buvusios premjerės I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.

Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.

Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.

Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė.