Skaitmeniniai visuomenės įgūdžiai vis dar menki

Pastaraisiais metais „Pramonė 4.0“ tapo vienu populiariausių terminų technologijų sektoriuje. Didelė dalis verslų šį konceptą vis dar bando pritaikyti savo veikloje. „Deja, tačiau skaitmeniniai visuomenės įgūdžiai Lietuvoje vis dar yra gana menki“, – pripažino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonė 4.0 politikos patarėjas Kęstutis Sabaliauskas.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto, ERA Chair projekto „Pramonės 4.0 poveikis valdymo praktikai ir ekonomikai“ („In4Act“) organizuotos diskusijos metu projekto vadovas prof. dr. Panagiotis Damaskopoulos ir K.Sabaliauskas atskleidė, kas daroma, kad Lietuva taptų šios srities lydere.

Esame reitingo viduryje

Kalbėdamas apie ketvirtąją pramonės revoliuciją Lietuvoje, K.Sabaliauskas pastebi, kad jos vertinimas priklauso nuo požiūrio taško. Anot specialisto, Lietuvą galima laikyti šios krypties čempione, palyginti su kaimyninėmis šalimis, tačiau pagal Europos Komisijos (EK) iniciatyvos indeksą DESI (angl. Digital Economy and Society Index) Lietuva pernai užėmė 14-ąją vietą tarp 27 ES šalių.

„Pagal šį indeksą Lietuva yra pačiame skaitmenizacijos reitingo viduryje. Tiesa, pažvelgę į reitingą įdėmiau pastebėsime, kad turime išties puikų ryšio pasiekiamumą ir gebame puikiai integruoti skaitmenines technologijas versle. Deja, tačiau skaitmeniniai visuomenės įgūdžiai Lietuvoje vis dar yra gana menki. Taip pat susiduriame su dideliu informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumu. Visgi, nepaisant esamų trūkumų, pastaraisiais metais buvo aktyviai keliamas įmonių technologinių žinių lygis, rengiami projektai, padedantys skatinti įmonių tinklaveiką, klasterių augimą ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą“, – pasakojo „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.

K.Sabaliauskas akcentavo, kad vienas didžiausių sunkumų, su kuriuo susiduria Lietuvos pramonė, yra ES strateginių tikslų įgyvendinimas. Jis pažymi, kad šie tikslai paprastai siejasi su žiedine ekonomika, tvarios pramonės politika.

„Prieš kelerius metus šie konceptai nebuvo patrauklūs nei įmonėms, nei investuotojams. Dėl šios priežasties buvo pradėti rengti strateginiai planai, kurie, tikimės, padės gerinti situaciją. Vienas jų – Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis. Šiame projekte buvo išskirtos pramonės transformacijos sritys, nurodančios, kaip ekonomikos augimą atsieti nuo gausaus išteklių naudojimo. Kituose projektuose taip pat buvo iškelti svarbūs tikslai – didinti ekonomikos našumą, pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, sukurti efektyviai veikiančią antrinių žaliavų rinką. Mūsų ateities vizija yra pramonę paversti tvaresne, diegiant skaitmenines inovacijas“, – teigė „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.

Tradicinė sistema

Kalbėdamas apie svarbiausias kompetencijas, kurios reikalingos pereinant prie „Pramonė 4.0“ iniciatyvų, K.Sabaliauskas pastebėjo tendenciją kritikuoti švietimo sistemą. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad švietimo sistemą lengva kritikuoti tiems, kurie yra už jos ribų.

Mūsų ateities vizija yra pramonę paversti tvaresne, diegiant skaitmenines inovacijas.

„Švietimo sistemą Lietuvoje laikyčiau tradicine. „Pramonė 4.0“ kelia galybę iššūkių ir yra ypač greitai kintanti. Kalbant vaizdingiau, galima būtų sakyti, kad švietimo sistema moko šokti valsą, kai realiame gyvenime reikia šokti breiką. Manau, kad profesinis orientavimas turėtų prasidėti kuo anksčiau, o mokymasis privalo trukti visą gyvenimą“, – pasakojo K.Sabaliauskas.

„Pramonė 4.0“ politikos skyriaus vyresnysis specialistas tiki, kad svarbų vaidmenį pereinant prie ketvirtosios pramonės revoliucijos privalo atlikti valstybės institucijos, nes būtent jos yra atsakingos už finansinės paramos skirstymą. Tiesa, K.Sabaliauskas akcentavo, kad, norėdamos suteikti efektyvią paramą, institucijos, visų pirma, privalo susiformuoti kokybiškas politinių sprendimų gaires.

Nauji skatinimo projektai

„Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje esame sukūrę nacionalinę pramonės skaitmeninimo platformą „Pramonė 4.0“. Ją sudaro šešios teminės darbo grupės, koordinacinė grupė ir Pramonės konkurencingumo komisija, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Įsteigta platforma veikia piramidės principu – įvairių sričių ekspertus jungiančios darbo grupės generuoja idėjas ir teikia pasiūlymus koordinavimo grupei. Ši, atsižvelgdama į darbo grupių rekomendacijas, rengia motyvuotus pasiūlymus Pramonės konkurencingumo komisijai“, – aiškino K.Sabaliauskas.

Galiausiai jis išskyrė dar vieną papildomą veiklą pramonės skaitmeninimui skatinti. Tai – platforma „Industry 4.0 LAB“. Specialistas atkreipia dėmesį, kad šis projektas taip pat siejasi su žiedine ekonomika ir aplinkai draugiškesne pramone.

„Šio projekto rezultatas – dvi arba trys virtualiosios modeliavimo laboratorijos, kuriose verslai turės galimybę praktiškai išbandyti žiedinės ekonomikos sprendimus. Projekto veiklos bus organizuojamos Europos skaitmeninių inovacijų centruose (ESIC). Galiausiai galime pasidžiaugti, kad šis projektas buvo sėkmingai įtrauktas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą“, – tvirtino „Pramonė 4.0“ politikos skyriaus patarėjas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių