- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo kodekse siūloma numatyti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkančios profesinės sąjungos galėtų būti pripažintos atstovaujančiomis nacionaliniu lygiu.
Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušra Papirtienė.
Jos nuomone, tai paskatintų kolektyvinių derybų ir nacionalinių kolektyvinių sutarčių pagausėjimą, ypač biudžetiniame sektoriuje. Reprezentatyvumo kriterijai, anot parlamentarės, padėtų išspręsti nesutarimus tarp profesinių sąjungų ir nustatyti labiausiai atstovaujančias organizacijas nacionaliniu lygmeniu, o tai paskatintų kolektyvines derybas.
Seimo narės A. Papirtienės teigimu, projekto rengimą paskatino nesureguliuotas profesinių sąjungų reprezentatyvumo nustatymas, kai vyksta derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
„Praktika rodo, kad paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, taip pat ir tos, kurios neatstovauja darbuotojų daugumos valiai, kurie dirba skirtingose ekonominės veiklos srityse. Nesant reprezentatyvumo kriterijų teisės aktuose, tokios profesinės sąjungos stabdo kolektyvines derybas ar nesiekia konstruktyvaus dialogo“, – sako A. Papirtienė.
Darbo kodekse siūloma numatyti, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi turėti juridinio asmens statusą; veikti kaip profesinių sąjungų susivienijimas ne mažiau kaip penkerius metus.
Tokia organizacija, pagal siūlomą projektą, turi turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius visą darbo laiko normą pagal darbo sutartį, darbuotojų mėnesio darbo užmokesčio fondas turėtų sudaryti ne mažiau kaip penkis šalies VDU.
Tarp siūlomų kriterijų yra ir tai, kad organizacijos struktūriniai padaliniai turėtų atstovauti ne mažiau kaip 7 skirtingų šakų darbuotojams ir organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos apskričių teritorijų. Taip pat keliamas reikalavimas, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turėtų jungti ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių; yra Europos Sąjungos arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narė.
Į tokį statusą galės pretenduoti profsąjungos, dėl kurių nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio; joms neiškelta bankroto byla, jos neturi mokestinės nepriemokos valstybės ir savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d.
Šiuo metu Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nenustatyta jokių profesinių sąjungų, veikiančių nacionaliniu lygmeniu, reprezentatyvumo kriterijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...