Siūlomas planas, kaip perdirbti daugiau atliekų

Toliau Seimas Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas svarstys pavasarį, kai gaus komitetų išvadas.  

Pristatydamas jas Seime, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį teigė, kad Lietuva tris kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio pagal tai, kiek atliekų panaudojama perdirbimui. Pasak jo, ES „žiediškumas“ siekia 11,7 proc., o Lietuvoje – vos 4,5 proc., todėl bus siekiama kuo daugiau atliekų perdirbti. 

„Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi 2030 metais pasiekti ES vidurkį, tam reikia ruoštis ir šitas įstatymo projektas paskatins antrinių žaliavų tiek rūšiavimą, tiek perdirbimą ir virtimą žaliavomis“, – kalbėjo S. Gentvilas.  

Anot jo, Lietuva sieks mažinti atliekų išvežimą į sąvartynus, kad iki 2030 metų jų srautas sumažėtų nuo 24 proc. iki 5 proc.   

Ministras tikina, kad rūšiuojamų atliekų ateityje nebus galima deginti ar vežti į sąvartynus, o netrukus numatoma pradėti tekstilės ir kitų atliekų – biologinių, statybinių, buityje susidarančių pavojingų atliekų – rūšiavimą.

„Šiuo metu vis dar pasitaiko atvejų, kai atskirai išrūšiuotos perdirbimui tinkamos atliekos yra sudeginamos energijai gauti, tai nebus legalus būdas sutvarkyti atliekas ir pakuotes“, – įspėjo jis. 

Pasak S. Gentvilo, pakuotes tvarkančios organizacijos, pavyzdžiui, „Žaliasis taškas“, „Gamtos ateitis“, gamintojus turėtų skatinti rinktis labiau ilgalaikę perdirbamą pakuotę.

Ministras taip pat pranešė, kad užstato už vienkartines pakuotes administratorių – viešąją įstaigą Užstato sistemos administratorius (USAD) – ketinama įpareigoti skelbti daugiau informacijos apie savo veiklą.

Valstybiniame plane numatyta, kad iki 2025 metų perdirbamų komunalinių atliekų kiekis turi būti padidintas bent iki 55 proc., iki 2030 metų – iki 60 proc., o iki 2035 metų – iki 65 proc. visų atliekų.

Numatoma, kad iki 2025-ųjų pabaigos turi būti perdirbama mažiausiai 65 proc. pakuočių atliekų, o nuo 2031-ųjų – 70 proc. Nuo 2036-ųjų sąvartynuose šalinamų atliekų turi būti sumažinta iki 5 proc. ar mažiau.

Savivaldybėms siūloma užtikrinti biologiškai skaidžių, tekstilės bei buityje susidarančių statybinių atliekų rūšiavimo galimybę, taip pat numatyti priemones kovai su visų rūšių šiukšlinimu bei maisto švaistymu.

Pasak S. Gentvilo, pataisos siūlomos, nes 2018-aisiais ES priėmė Žiedinės ekonomikos atliekų direktyvą, kuri skatina pakartotinį atliekų panaudojimą. Ją Lietuva į savo teisės aktus turėjo perkelti iki 2020 metų liepos.