Siūlo keisti paramos verslui schemą: pagalba pasinaudotų daugiau įmonių

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei ketina teikti pagalbos priemonių verslui atrankos kriterijų pakeitimus, siekiant atsisakyti vienos nuostatų dėl sektorinio įmonių vertinimo.

„Apyvartą šiandien galime išskaičiuoti tik iš PVM mokėtojo. PVM mokėtojai sudaro tik trečdalį visų įmonių. Dabartinė statistika tiesiog yra nepilna. Modeliavome ir 2018 metų pagrindu, juo viskas puikiai modeliuojasi. Pagal 2020 metų statistiką neturime pilno paveikslo ir, deja, turime konstatuoti, kad šis antras kriterijus yra tiesiog neveiksnus“, – žurnalistams teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

„Todėl siūlome apsiriboti tiesiog apyvartos kritimu ir judėti plačiai žiūrint į rinką, fiksuojant įmones, patyrusias 30 proc. ar didesnį apyvartos kritimą“, – pridūrė ji.

Pagal Vyriausybėje pasiūlytą tvarką, priemonės verslui gali būti taikomos, kai ūkinės veiklos vykdytojo apyvarta sumažėjo ne mažiau nei 30 proc. ir ne mažiau nei 40 proc. ūkinės veiklos vykdytojų atitinkamame ekonominės veiklos sektoriuje taip pat patyrė apyvartos sumažėjimą.

„Šiemet padarysime visus namų darbus, kad metams prasidėjus iš karto būtų galima pradėti su išmokomis.

Ministerijos skaičiavimais, įmonių, patyrusių bent 30 proc. apyvartos kritimą, yra apie 60 tūkst.

„Iš įmonių, kurias matome, kad jų apyvarta krito, yra apie 19 tūkst. – tai yra PVM mokėtojai. Visos kitos įmonės, tai yra pritaikant proporcijas ir išankstinius rodiklius, išskaičiuojant, kiek galėtų būti ne PVM mokėtojų, kurių apyvarta krito“, – sakė J. Rojaka.

Pasak jos, taip pat siūloma ribojamų veiklų sąrašą naudoti tik savarankiškai dirbantiems asmenims ir nenaudoti jo subsidijos priemonėms, nes „netiesioginis poveikis lygiai toks pats skaudus, kaip ir tiesioginis ribojimas“.

„Net jei tiesiogiai nutarimu nebuvo apribota veikla, bet turistai neatvažiuoja, mūsų piliečiai neišvažiuoja, de facto jos (kelionių agentūros – ELTA) nebeturi apyvartos. (...) Siūlysime, kad toks sąrašas, jei bus tvirtinamas, jis būtų tvirtinamas Vyriausybės lygmeniu ar bent protokoliniu sprendimu, kad mes turėtume teisinį pagrindą patvirtinti visas veiklas“, – teigė ji.

Kitą savaitę šie siūlymai planuojami teikti galutiniam svarstymui Vyriausybei. Jei Ministrų Kabinetas tam pritartų, verslą parama galėtų pasiekti jau pirmomis sausio dienomis.

„Šiemet padarysime visus namų darbus, kad metams prasidėjus iš karto būtų galima pradėti su išmokomis“, – prognozavo viceministrė.

„Indikacijos, kad šiuo momentu galime kalbėti apie pusę sumos, kuri yra reikalaujama iš rinkos rodiklio. Bet vėlgi galutinį sprendimą priimtų Vyriausybė, įvertinusi visas rizikas ir galimybes. Kalbame apie kitų metų skyrimą (lėšų – ELTA), tai ragintume įsitraukti į šį procesą kiek greičiau ir naują valdžią“, – pabrėžė J. Rojaka.

Verslo atstovai jau siūlė keisti tvarką, pagal kurią įmonės laikomos nukentėjusiomis nuo COVID–19 pandemijos.

„Tas ėjimas agreguotu sąrašu turi netaiklumą. Dėl to mūsų pasiūlymas – (...) kad automatu parengiamas sąrašas A, tačiau yra galimybė į sąrašą B patekti įmonei pateikus informaciją, kurios yra reikalaujama. Didžioji dalis įmonių, kurios pretenduotų į paramą, patektų automatu, tačiau nebūtų eliminuotos tos, kurios pagal tuos bendrus kriterijus nepatenka“, – Vyriausybės pasitarime kiek anksčiau sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė.

„Atsimename, kad kai buvo sudarinėjami sąrašai ir įmonės nebuvo į jas įtrauktos pagal savo pagrindinės veiklos kriterijų, bet užsiiminėjo ta veikla, kuri buvo remiama“, – sakė ji.

Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad, remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadomis, individualių sprendimų negali būti.

„Turi būti universalūs sprendimai, nes kitur yra grėsmė neskaidrumui, korupcijai ir kitoms blogybėms“, – sakė S. Skvernelis.

Pirmosios bangos metu Valstybinė mokesčių inspekcija įmones į šį sąrašą įtraukdavo automatiškai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių