„Kada tas sprendimas bus – niekas nežino“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
Pasak jo, esant įtemptai euro zonos ekonominei padėčiai, prognozuoti būsimus ECB judesius nuo neutralios 2 proc. palūkanų normų ribos sunku.
„Gyvename pakankamai audringais laikais. Nuo pat 2020 metų buvo bent penki tokio dydžio šokai, kurie įprastai būdavo tokio lygio maždaug kartą per dešimtmetį. O mes čia per penkis metus penkis faktiškai juos patyrėme“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
„Esant tokiai neapibrėžtai tarptautinei, geopolitinei aplinkai, išaugusioms rizikoms, turime būti pasirengę įvairiems scenarijams“, – kalbėjo jis.
G. Šimkus pakartojo, jog ECB ateityje gali tiek mažinti, tiek didinti bazines palūkanų normas – tokie šansai yra lygūs.
Jo teigimu, nors euro zonos ekonomika parodė atsparumą ir didesnį aktvyumą, ji toliau bus veikiama geopolitinių iššūkių ir ekonominių neapibrėžtumų.
„Ekonomika yra labai delikačioje pusiausvyroje, labai subtilioje pusiausvyroje“, – sakė G. Šimkus.
„Negalėčiau atmesti nei didinimo, nei mažinimo. Taip formuluoju, nes buvo tokių galbūt netiesiogiai išreikštų (signalų – BNS), kad kitas žingsnis turėtų būti į vieną arba kitą pusę. Nematau taip ekonominės situacijos, kad man būtų vienareikšmiškai aišku, kad reikėtų, pavyzdžiui, mažinti arba didinti (palūkanų normų – BNS)“, – teigė jis.
ECB per pirmąjį šiais metais pinigų politikos svarstymo posėdį praėjusį ketvirtadienį pagrindinę iš trijų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų normą – paliko 2 proc., vadinamajame neutraliame lygyje, kai pinigų politika nei riboja, nei skatina ekonominę veiklą.
Naujausi komentarai