Centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šiemet stebimas netvarus būsto kainų augimas, kurį skatina geras būsto įperkamumas ir rinkos aktyvumas. Be to, pasak jo, būsto pasiūla „nespėja paskui paklausą“.
„Šiais metais išskiriame naują riziką, kurios dar nebuvo tarp svarbiausių praėjusiais metais: netvaraus būsto kainų augimo rizika. Kita rizika, kuri buvo praėjusiais metais – kibernetinių atakų rizika, matome jos padidėjimą. Galiausiai – įmonių finansinės būklės blogėjimo ir komercinio NT rinkos korekcijos rizikos, kurios, mūsų vertinimu, per metus reikšmingai nepakito“, – antradienį pristatydamas praėjusių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą žurnalistams sakė G. Šimkus.
Nepaisant to, anot jo, žmonių ir verslo finansinė padėtis vis dėlto išlieka gera, o bankai rodo atsparumą.
G. Šimkus pabrėžė, kad būsto kainos „ženkliai viršija“ statybos kaštus, gyventojų pajamų augimą ir nuomos kainas, o kainų pervertinimas per metus išaugo iki 7 procentų (pernai – 4 proc).
LB duomenimis, būstas sparčiau nei atlyginimai auga nuo 2015 metų, o šiemet paspartėjo iki maždaug 15 procentų.
„Didesnė pasiūla padėtų geriau subalansuoti rinką bei apribotų spartų būsto kainų augimą. (...) Renovuoti senesnės statybos būstai taip pat gali tapti svarbiu būsto pasiūlos šaltiniu. Tačiau, deja, šis procesas Lietuvoje nėra spartus“, – aiškino centrinio banko vadovas.
Reaguojant į augančias rizikas būsto rinkoje reikalingos įvairios kompleksinės priemonės, nėra vienos stebuklingos.
Anot G. Šimkaus, riziką švelnintų renovacijos ir konversijos skatinimas, efektyvesnis statybų leidimų išdavimas, taip pat visuotinis progresinis NT mokestis, investicinių būsto sandorių mokestis.
„Reaguojant į augančias rizikas būsto rinkoje reikalingos įvairios kompleksinės priemonės, nėra vienos stebuklingos“, – teigė jis.
Centrinis bankas taip pat įžvelgia komercinio NT kainų korekcijos riziką, kurią labiausiai lemia perteklinė biurų pasiūla Vilniuje.
Tuo metu kibernetinių atakų riziką, anot G. Šimkaus, didina geopolitiniai nesutarimai, sparti technologijų pažanga, pirmiausia dirbtinio intelekto plėtra: „Kuris iš vienos pusės atveria galimybes tiek stiprinti sukčiavimų prevenciją, tiek efektyvinti klientų aptarnavimą, geriau vertinti riziką, bet tuo pačiu tai taip pat leidžia nusikaltėliams vykdyti vis sudėtingesnes kibernetines atakas.“
LB finansinės padėties blogėjimo neatmeta tęsiantis geopolitinėms įtampoms pasaulyje.
„Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra atsparios. Tačiau geopolitinė įtampa ir augantis ekonominis neapibrėžtumas, deja, bet didina rizikas finansiniam stabilumui“, – pabrėžė G. Šimkus.
Centrinis bankas mano, kad gilios ekonominės krizės nebus, o įmonių ir namų ūkio įsiskolinimo lygis išlieka žemas. Be to, pasak G. Šimkaus, verslo kreditavimas auga, vis daugiau įmonių finansų pritraukia per kapitalo rinką.
„Vis dėlto, daliai įmonių pasiskolinti yra sudėtinga dėl struktūrinių iššūkių, tarp jų – prastesni finansiniai rodikliai, aukšti užstato reikalavimai“, – kalbėjo G. Šimkus.
Pasak jo, reikėtų tobulinti nemokumo ir skolų išieškojimo procedūras, gerinti smulkaus ir vidutinio verslo finansinių duomenų kokybę.
„Finansinės būklės gerinimas, taip pat taiklesnis valstybės garantijų priemonių taikymas yra kitos svarbios priemonės“, – sakė LB vadovas.
LB vertinimu, atsparumą išlaiko ir bankų sektorius, kuris dirba pelningai, jis atlaikytų ekonomikos arba netikėtą likvidumo kritimą.
Naujausi komentarai