Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė Energetikos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus. Už įstatymų paketą balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo 10, o susilaikė 24. Pataisas toliau Seimas svarstys gegužės 12 dieną, o priimti turėtų gegužės 17-ąją. 

Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, pataisomis siekiama suvaldyti gamtinių dujų ir elektros kainų šoką buitiniams ir nebuitiniams vartotojams.

„Pristatome antrą paketą, kuris yra susijęs su infliacijos pasekmių švelninimu – aukštų elektros energijos ir gamtinių dujų kainų mažinimu skiriant valstybės biudžeto lėšų dalį. Siekiame sudaryti galimybes sumažinti elektros ir dujų kainas visiems elektros energijos vartotojams – ir tiems, kurie gauna reguliuojamą tarifą, ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, taip pat vartotojams, kurie yra pasirinkę šiai dienai garantinį tiekimą“, – Seime kalbėjo I. Žilienė.

Viceministrė pabrėžė, kad elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas nepadėtų spręsti aukštų kainų problemos –  visuomeninio tiekimo kaina nuo liepos didėtų tris kartus, o dabar atidėjus liberalizavimą nuo kitų metų sausio elektros kaina didėtų dar labiau.

„VERT paskaičiavus ir įtraukus ir elektros reguliuojamo tarifo visas būtinas sąnaudas, tarifas būtų 49 centai už kilovatvalandę – tai yra tris kartus didesnis tarifas, negu šiandien yra galiojantis. Taigi, jeigu mes atidėtume liberalizavimo procesą dar kuriam laikotarpiui, tiesiog tie visi kaštai, kurie šiandien nėra padengiami reguliuotojo, būtų įskaičiuoti visiems elektros energijos vartotojams per papildomą dedamąją. Tai yra nuo sausio 1 dienos tarifai dar labiau augtų visiems elektros vartotojams“, – aiškino I. Žilienė. 

Pasak jos, dabar nenumačius subsidijos, į elektros tarifą nuo 2023 metų sausio reikėtų įtraukti apie 360 mln. eurų.

I. Žilienės teigimu, „labai preliminariais skaičiavimais“ nuo liepos numatoma subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis negu 23 centai už kilovatvalandę: „Tokiu atveju tarifas, palyginus su šiai dienai nustatyta visuomenine kaina, augtų apie 40 proc.“.  

Buitinių vartotojų kainų kompensavimui siūloma skirti 570 mln. eurų iš valstybės biudžeto, verslui – 120 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad ši suma numatyta tikslinamame 2022 metų biudžete.  

Seimas nepritarė „valstiečių“ siūlymui pataisoms gauti antikorupcinę išvadą: už balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 38, o susilaikė 25. Taip pat atmestas ir siūlymas dėl Lietuvos banko išvados. 

Numatoma, kad paramą gautų visi vartotojai – tiek perkantys elektrą iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir tie, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas. Bus kompensuojama tiek papildoma dedamoji prie persiuntimo kainos, tiek energijos tiekimo kaina.

Vyriausybė nustatytų minimalią 1 kWh elektros kainą, žemiau kurios dalinis kompensavimas netaikomas, taip pat konkrečius jo dydžius.

Už dalinio kompensavimo administravimą buitiniams vartotojams būtų atsakingas Energijos skirstymo operatorius (ESO).