- Sniegė Balčiūnaitė, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime kol kas stringa idėja visiškai atsisakyti praktikos, kai antraisiais vaiko auginimo metais realiai jį prižiūri mama, o išmoka skiriama dirbančiam tėčiui.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas linkęs nekeisti dabartinės tvarkos – trečiadienį jis nepritarė „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės siūlymui, kad vaiko priežiūros išmoką gautų tas iš tėvų, kuris faktiškai namuose augina vaiką.
Trys komiteto nariai griežtesnei vaiko priežiūros išmokos skyrimo tvarkai pritarė, o šeši susilaikė.
Teigiama, kad pakeitus tvarką institucijos turėtų aiškintis, kuris – mama ar tėtis – realiai prižiūri vaiką, o tai būtų papildoma administracinė našta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, įspėja, kad taip būtų kišamasi į šeimos gyvenimą.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sutinka, kad esama vaiko priežiūros iki dvejų metų pasidalinimo problemos.
„Antraisiais metais perrašomos būna tos atostogos, kaip taisyklė, tada tėčiai ir išmoką, ir atlygį gauna, o mamos tuo metu faktiškai prižiūri vaikus“, – komitete teigė jis.
„Sodros“ duomenimis, 2020 metais 40 proc. išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais buvo vyrai ir beveik visi jie – 90 proc., arba 7,5 tūkst. – dirbo, o vaiku tuo metu rūpinosi mama.
Pasak M. Lingės, mokslininkai irgi pastebi, kad labai sudėtinga būtų sukontroliuoti ir administruoti naują tvarką: „Tokį sakinį įrašius vien to nepakaktų, pati sistema nuo to nepasikeistų“.
Vėliau BNS jis aiškino, kad nustatyti, kuris iš tėvų nuolat su vaiku būna namuose, būtų keblu, jeigu vienas iš tėvų yra, pavyzdžiui, bedarbis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės atstovė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė parlamentarams teigė, kad dar labiau sugriežtinus išmokos skyrimą procesą reikėtų kontroliuoti.
„Jeigu pritartume tam, turėtų atsirasti kontrolės mechanizmas, kas ir kaip tikrintų, kas prižiūri vaiką ir ar tikrai tas asmuo, kas prižiūri vaiką, gauna išmoką. Atsirastų papildoma administracinė našta. Be to, būtų kišamasi į šeimos gyvenimą, nes reikėtų tikrinti tą faktą“, – aiškino ministerijos atstovė.
Dabar tėvai gali spręsti, kuris iš jų prižiūrės vaiką, o kuris darbuosis. Antraisiais vaiko auginimo metais egzistuoja galimybė ir dirbti, ir gauti visą išmoką. Tokia sistema lemia, kad antraisiais metais išmoka dažnai skiriama tėčiui, kuris neprižiūri vaiko, nes lieka dirbti, o mažyliu toliau rūpinasi išmokos nebegaunanti mama, kuri tik yra „Sodros“ draudžiama.
Vyriausybė siūlo nuo kitų metų šią tvarką šiek tiek sugriežtinti – antrais vaiko metais jo priežiūros atostogų einančiam šeimos nariui jam paskirtos išmokos ir gaunamo atlyginimo suma negalėtų viršyti jo buvusio atlyginimo.
Seimas dėl naujos tvarkos turėjo apsispręsti šią savaitę, bet balsavimas atidėtas vėlesniam laikui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...