- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugėjant atvejų, kai nemokumo administratoriai esą savo lėšomis kompensuoja išlaidas valdydami bankrutuojančias įmones, kai kurie parlamentarai jų veikloje įtaria esant korupcijos apraiškų ir siūlo Vyriausybei greičiau spręsti sektoriaus problemas.
Finansų ministerijos atstovė žada, kad daug klausimų išspręs Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl nemokumo rinkos reguliavimo. Tuo metu nemokumo teisės ekspertė siūlo administratoriams atlygį mokėti iš Garantinio fondo bei ragina naikinti įmones-administratores.
„Šiemet gegužės 15 dienos duomenimis, iš 447 bankrotų procesų net 445-ių administratoriai negavo išlaidų apmokėjimo, o dviejuose jos buvo apmokėtos dalinai. 2023 metais šis rodiklis siekė 81 proc.“, – šią savaitę Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje teigė Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas Giedrius Adomavičius.
„Tas paslaugas teikia savo lėšomis ir nei AVNT (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba – BNS), nei Finansų ministerija, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba neįžvelgia jokių bėdų, jokios korupcijos rizikos“, – pridūrė jis.
Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis teigė, kad rūmų atstovo duomenys meta „milžinišką korupcijos rizikos šešėlį“.
„Iš kokių pajamų tai daroma (bankrotai administruojami – BNS). Iš šešėlinių, nešvarių pinigų ar paslaugų kažkokių?“ – klausė komisijos vadovas.
„Administratoriai visumoje neša iš namų“, – atsakė G. Adomavičius.
„Linkęs abejoti. Tiek iš namų išnešti? Labai daug tuose namuose reikia turėti“, – atšovė A. Stončaitis.
„Reikia kažką daryti (...) Reaguoti turime (...) Neperprantu asmeniškai niekaip šitos situacijos, kad 80 proc., kaip sakote, neša iš namų apmokėti procedūras. Ir čia nematoma problemos, nematoma korupcijos rizikos, neteisėtų sandorių... Mažiau negu keista“, – pridūrė A. Stončaitis.
G. Adomavičiaus teigimu, imdamiesi nemokumo bylų administratoriai sutinka prisiimantys riziką, jog negaus apmokėjimo už paslaugas.
Pasak jo, 2019 metais buvo vyko 1,58 tūkst. nemokumo bylų, iš kurių 846 atvejais (57 proc.) administratoriai negavo atlygio už darbą. 2020 metais tokių atvejų buvo 47 proc., 2021-aisiais – 44 proc., 2022-aisiais – 52 proc.
G. Adomavičiaus tvirtinimu, aukščiausio lygio yra C kategorijos administratoriai, kurie gali imtis bet kokių įmonių, o leidžiamas jų skaičius – iki 80. Tačiau, pasak jo, šiuo metu administratorių darbo krūviai rodo, kad 15 įmonių administruoja 840 bylų, 13 – 800, 11 – 611.
Valstybė yra taip sureguliavusi administratorių darbą, kad pareigos ir atsakomybė neatitinka apmokėjimo.
„Kas tai lemia? Korupciniai dalykai, neteisėti susitarimai?“ – vėl retoriškai klausė A. Stončaitis.
Jis siūlė komisijai kreiptis STT, kad įvertintų sektoriaus veiklą.
Siūlo griežtinti sektoriaus reguliavimą
Nemokumo administratorių rūmų vadovas Darius Jasaitis sako, kad reikia tobulinti šios rinkos reguliavimą.
„Valstybė yra taip sureguliavusi administratorių darbą, kad pareigos ir atsakomybė neatitinka apmokėjimo“, – sakė jis.
Bankrotų administratorė ir nemokumo teisės ekspertė Vilija Mogenytė pripažino, kad neturėdami pašalinių verslų nemokumo administratoriai negalėtų veikti.
„Turiu 7–8 įmones, pusėje nėra jokių lėšų“, – teigė ji.
V. Mogenytė įsitikinusi, kad bankrotų administratoriai atlyginimus už darbą galėtų gauti iš Garantinio fondo, į kurį 2023 metais darbdaviai yra sumokėję 39 mln. eurų, o išmokos darbuotojams siekė 17 mln. eurų. Fondo likutis praėjusių metų pabaigoje buvo beveik 152 mln. eurų.
Ji taip pat siūlo pasekti vokiečių pėdomis ir atsisakyti įmonių-administratorių, užtektų šias paslaugas teikiančių asmenų.
V. Mogenytė įsitikinusi, kad tada išsispręstų daugybė korupcinio pobūdžio problemų – išskaidrėtų atranka, paaiškėtų, kiek realiai yra nemokumo administratorių, o priežiūros institucijai reikėtų stebėti perpus mažiau administratorių, nebeaktualios būtų „manipuliacinės schemos“.
„Žiūrint iš valstybinių pozicijų, iš tinkamo administravimo, atsakomybės, atskaitomybės pozicijų, nerandu nė vieno argumento, kodėl turėtų būti įmonės“, – kalbėjo ji.
Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė mano, kad daug problemų išspręstų 2025 metais ketinama priimti ES direktyva dėl nemokumo sektoriaus reguliavimo.
Iki to ji siūlo greitai įgyvendinamas priemones – gerinti sektoriaus reguliatoriaus AVNT veiklą, griežtinti nemokumo administratorių priežiūrą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų1
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas34
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...