Seime nesutariama dėl socialinių įmonių pelno

Politikai, verslininkai bei neįgaliųjų organizacijų atstovai diskutuoja, kokį pelną ateityje leisti palikti socialinėms įmonėms.

Šis klausimas kelia daugiausia diskusijų, Seime  svarstant Socialinių įmonių įstatymo pataisas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas praėjusią savaitę vėl padarė pertrauką, tikimasi, kad iki kovo suinteresuotos pusės ras kompromisą. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šioms įmonėms siūlo leisti į plėtrą ir neįgaliųjų įdarbinimą investuoti iki 75 proc., o Ekonomikos komitetas – 50 proc. pelno.

Socialdemokratas Algirdas Sysas praėjusią savaitę komiteto posėdyje priminė, kad socialinių įmonių reformą paskatino priekaištai, kad jos siekia pelno, o ne rūpintasi neįgaliųjų įdarbinimu bei socializacija,

Neturime jokio įdirbio, nėra gerosios patirties, pradėkime nuo 50 proc. pradžiai, paskui galėsime pakelti.

A. Sysas prognozavo, kad nustačius įmonei paliekamo 50 proc. pelno normą, „sulauksime tų pačių grėblių, ant kurių lipsime ir gausime guzus“: „Ir 25 proc. yra per daug“.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pasigedo motyvų ir pagrįstumo.

„Nematau pavojaus, kad 75 proc., bet tai turi būti pagrįsta ir įvertinta. (...) Ar jie turi ekonominę logiką, ar užteks tiek plėtrai?“, – klausė R. J. Dagys.

Verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas komitete tikino, kad 75 proc. pelno lubos yra per aukštos – verslas, anot jo, pritaria 50 proc. ribai.

„Neturime jokio įdirbio, nėra gerosios patirties, pradėkime nuo 50 proc. pradžiai, paskui galėsime pakelti“, – teigė verslininkų atstovas. 

Socialinės bendrovės „Smiltainis ir Ko“ direktorius Aivaras Šidla komiteto posėdyje priekaištavo, kad įstatyme nenumatoma, kur ir kaip pelnas galėtų būti reinvestuojamas. 

„Nematant to, kyla tokia grėsmė, kad jeigu bus neaiškioms reikmes reikalaujama reinvestuoti įmonių pelną, tokiu atveju jos patirs riziką tapti nekonkurencingomis, nes negalės investuoti ten, kur labiausiai reikia – į technologijas  darbo užmokesčio augimą, aplinkos pritaikymą“, – tvirtino A. Šidla. 

Socialinių įmonių asociacijos ir bendrovės „Liregus“ vadovas Leonas Kirkilovskis taip pat siūlė numatyti konkretų reinvesticijų tikslą. Pasak jo, jos galėtų būti skiriamos bet kokioms įmonės reikmėms.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė parlamentarams pranešė, kad iš beveik 6 tūkst. socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų 380 yra su sunkiausia negalia, o atviroje rinkoje, kur dirba apie beveik 42 tūkst. žmonių su negalia, tokių yra tik 825. Pasak jos, tai įrodo, kad neįgaliesiems darbą susirasti yra sunku.

Dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės, po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dabar yra 300 tūkst. žmonių su negalia, iš jų 159 tūkst. – darbingo amžiaus. 

Naujas taisykles, pagal kurias ateityje veiktų socialinės įmonės, Seimas svarsto nuo 2017 metų gruodžio. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

xxx

xxx portretas
Kodėl mūsų Valstybė, kuri visai nesirūpina neįgaliais nesidžiaugia, kad kažkas tais žmonėmis pasirūpina. Esu įsitikinęs, jei Valstybė pati bandys tuos žmones įdarbinti- tai kainuos kelis kartus brangiau. Negriaukite verslo įmonių, kurios nudirbo didžiulį darbą, kad įdarbintų tuos žmones tol, kol Valstybė nesukurs alternatyvos. Ir vėl apsijuoksite, kaip apsijuokėte su vaikų grobimais iš šeimų.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių