- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ateityje Lietuvoje nustatant minimalią mėnesio algą (MMA) gali būti atsižvelgiama į daugiau kriterijų nei dabar nustatyta Darbo kodekse.
Tai galėtų būti perkamoji galia pagal pragyvenimo išlaidas, bendras darbo užmokesčio lygis, jo augimo greitis, ilgalaikis darbo našumo lygis ir pokyčiai.
Nauji kriterijai atsirastų, jeigu Seimas priimtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama įgyvendinti ES Minimaliosios algos direktyvą. Jas parlamentarai šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti.
Pakeitimai numato, kad minimalų valandinį atlygį ir MMA ir toliau tvirtintų Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją. Ji turėtų atsižvelgti į Finansų ministerijos ekonominės raidos tendencijas bei Valstybės duomenų agentūros (VDA) šalies ūkio vystymosi rodiklius. Tačiau nebūtų atsižvelgiama į VDA skelbiamas šalies ūkio vystymosi tendencijas.
Trišalė taryba rengdama rekomendaciją aptartų tokius kriterijus ir kitą informaciją, reikalingą MMA nustatyti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pripažįsta, kad nauji kriterijai didelės įtakos gali ir neturėti.
„Realiai pokyčių ant žemės nebūtinai bus, nes kiek vertino ir mūsų (ministerijos – BNS), ir Lietuvos banko specialistai, dabartinė formulė, kuri yra sutarta tarp darbdavių ir darbuotojų, atitinka ir direktyvos reikalavimus“, – pataisas pristatydamas Seime teigė V. Šilinskas.
Pasak jo, MMA apskaičiavimo formulė numato, kad ji turėtų sudaryti 50 proc. vidutinio atlyginimo.
„Diskusijų kyla, kokio vidutinio atlyginimo – ar su šių metų priedais ir priemokomis, ar kitų metų be priedų ir priemokų“, – tvirtino jis.
Ministro teigimu, darbdaviai norėtų, kad apskaičiuojant MMA būtų įtraukiamas produktyvumo rodiklis. V. Šilinskas sako, kad jį į formulę įtraukus anksčiau, MMA Lietuvoje būtų kilusi net taip sparčiai.
Trišalei tarybai iki šiol nesutarė, kiek MMA turėtų didėti nuo 2025 metų. Profsąjungos siūlo ją didinti 15,7 proc. iki 1070 eurų, o verslas – 10 proc. iki 1016 eurų. Galutinį sprendimą vienašališkai priims Vyriausybė.
V. Šilinskas anksčiau yra sakęs, kad MMA didėjimas bus ženklus – tarp 10 ir 15 proc.
Lietuvos bankas siūlė alternatyvą – 2025 metais MMA didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.
Šiuo metu MMA siekia 924 eurus ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo. „Sodros“ duomenimis, tokį atlyginimą gauna apie 110 tūkst. žmonių arba 9 proc. visų dirbančiųjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos7
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti4
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai2
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...
-
Čmilytė-Nielsen: Maisto tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome7
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais. ...
-
Ar Vyriausybei pavyks sureguliuoti maisto kainas?
Vyriausybei ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad jos paskirtis būtų ne kainų kontrolė, o priežasčių ir išeičių ieškojimas, kaip spręsti brangstančių maisto p...