- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Seimas po svarstymo vienbalsiai pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) iniciatyvai, kuria siūloma lėšas, surenkamas iš tarptautines ir nacionalines sankcijas pažeidžiančių verslų ir asmenų sumokamų baudų, skirti Ukrainos atstatymo fondui.
Palaikymą projektui išreiškė visi balsavime dalyvavę parlamentarai – 124 balsavo už, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.
„Bandome sukurti nacionalinį pavyzdį, kuris galėtų būti kaip sektinas pavyzdys bent dalį valstybės biudžeto pajamų, gautų iš tų sumokėtų baudų, pritaikant turto konfiskavimą, sutelkti paramai Ukrainai. Yra labai daug turto, kuris galėtų būti tam panaudotas“, – anksčiau Eltai sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Numatoma, kad į Ukrainos atstatymo fondą, dar vadinamą Vystomojo bendradarbiavimo fondu, plauktų biudžeto lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos nacionaliniais įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 123 ir Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsniuose.
„Toks žingsnis parodytų tvirtą Lietuvos nuostatą teikti paramą Rusijos Federacijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti esminį principą – agresorius privalo atlyginti savo padarytą žalą“, – pažymima aiškinamajame įstatymo projekto rašte.
Įgyvendinant ministerijos teikiamus siūlymus, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Muitinei reikės atlikti tam tikrų pakeitimų. Preliminariu ministerijos vertinimu, tam reikės apie 20 tūkst. eurų.
Teigiama, kad nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Europos Sąjungoje (ES) vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kaip ES sankcijomis įšaldytas Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims bei Rusijos centriniam bankui priklausančias lėšas ar imobilizuotą turtą panaudoti prieš Ukrainą padarytai žalai atlyginti.
Todėl, nelaukiant ES ar tarptautiniu lygmeniu priimamų sprendimų, jau dabar būtų galima imtis nacionalinių priemonių, kurios iš esmės neprieštarautų ir papildytų būsimų ES ir tarptautinių sprendimų turinį, pažymima URM parengtame rašte.
Šiuo metu už baudas dėl sankcijų pažeidimo surenkamos lėšos keliauja tiesiai į Lietuvos valstybės biudžetą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Po Vilniuje nukritusio lėktuv...
-
Vilniuje nukrito lėktuvas...
-
Europos krepšinio čempionato...
-
Trenerio Romualdo Lavrinaviči...
-
„Žalgirio“ arenoje nugria...
-
„Betsafe-LKL“ Gala vakaras...
-
Kalėdinė Kauno eglė – i...
-
Kalėdinės Kauno eglutės ...
-
Kauno eglės įžiebimo koncer...
-
Kauno kalėdinės eglės įži...
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainosPraėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrąLietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
