Parlamentai taip pat apsisprendė, kad kriptoįmonės turės riboti anoniminius sandorius, jeigu transakcijos vertė viršija 700, kaip kad siūlė Finansų ministerija, nors Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) remdamasis Lietuvos banko siūlymu ragino klientų identifikavimo reikalavimą numatyti nuo pirmo euro.

Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtu projektu siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų kriptovaliutų sektoriuje valdymą, didinti jo skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas.

Už įstatymo pakeitimus balsavo 82 parlamentarai, prieš 2, dar 5 susilaikė.

Daugiausia diskusijų sukėlė reikalavimas dėl klientų identifikavimo

Nors pirminėmis Finansų ministerijos parengtomis pataisomis buvo siūloma reikalavimo ribą sumažinti nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos, patobulinimą dėl anoniminių kriptoturto pervedimų praėjusią savaitę inicijavęs BFK pritarė Lietuvos banko pozicijai, kad ministerijos siūloma nuostata praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.

Tačiau Seimui pirmadienio posėdyje svarstymo metu nubalsavus už tai, kad būtų taikoma nulio eurų riba, premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, konservatorius Matas Maldeikis ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas suskubo registruoti pasiūlymą, kuriuo raginama palikti 700 eurų ribą.

Vienas iš pasiūlymo autorių V. Mitalas pabrėžė, kad įstatymo pataisose jau ir taip numatomos dar bent aštuonios nuostatos, kurios reikšmingai sugriežtina reikalavimus ir padidina kriptoįmonių skaidurmą. Jis taip pat akcentavo, kad nulio eurų ribą planuojama numatyti Europos Taryboje rengiamame „Markets in Crypto-Assets“ (MICA) reglamente, kuris turėtų įsigalioti tik nuo 2025 m., todėl anksčiau už kitus tokią ribą įvedusi Lietuva tiesiog sumažintų savo investicinį patrauklumą.

„Transakcijos ribos klausimas, apie ką yra šitas pasiūlymas, nėra esminė rizikos valdymo priemonė, ji pablogintų Lietuvos konkurencingumą Fintech sektoriuje, kuriuo dar neseniai norėjome didžiuotis. Didžioji dalis atliekamų transakcijų ir dabar yra iki kelių šimtų eurų, todėl tai tikrai ženkliai paveiks visą rinką, uždarant duris mažesnėms kompanijoms augti“, – Seimo posėdyje už pasiūlymą pasisakė Laisvės frakcijos seniūnas.

Idėją, kad būtų numatyta 700 eurų riba, palaikė ir finansų ministrė G. Skaistė. Anot jos, įvertinus diskusijas su rinkos dalyviais ir reguliavimo institucijomis, galima abejoti dėl kriptoįmonių priežiūrą vykdančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pasirengimo apdoroti dėl reguliavimo sugriežtinimo išaugsiančius informacijos ir pranešimų srautus. Ministrė taip pat akcentavo ir šalies investicinio patrauklumo svarbą.

„Manome, kad įvertinus transakcijas, kurios yra vykdomos dabar, toks atsekamumas būtų užtektinas ir padėtų išlaikyti Lietuvos konkurencingumą dabartiniu laikotarpiu, kadangi šiuo metu 0 eurų ribą taiko tik trys Europos Sąjungos valstybės“, – tikino G. Skaistė.

Tačiau BFK pirmininkas Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad komitetas pasisakė už Lietuvos banko siūlymą, jog šalyje anoniminių kripto sandorių nebeliktų.

„Atvejai, kai kliento tapatybė nustatoma ne nuo 0 eurų ribos gali sukelti situaciją, kai Lietuvos Respublikos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas ir taip užtikrinti neteisėtą naudojimąsi lėšomis. Pervedimus, išvengiant aptikimo, galima suskirstyti į mažesnes sumas galima naudojant kelis iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus“, – komiteto poziciją dėstė M. Majauskas.

Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad kriptoturtas kelia riziką tiek patiems klientams, tiek viešajai tvarkai, todėl anoniminius sandorius reikėtų apriboti kuo anksčiau.

„Geriau iš karto pratintis prie minties, jog kiekviena transakcija nebūtų anoniminė ir už tai būtų atskaitingos, atsakingos tiek kriptovaliutų keityklos, tiek būtų ginamos vartotojų teisės“, – sakė G. Paluckas.

Už tai, kad projektu reikalavimas identifikuoti klientus būtų numatytas nuo 700 eurų vertės sandorių ribos, balsavo 66 Seimo nariai, 8 prieš, o 12 susilaikė.

Šis reikalavimas įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1d.

Didinamas kriptoįmonėms taikomas įstatinio kapitalo reikalavimas, griežtinami kriterijai vadovaujantiems darbuotojams

Įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė G. Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje. Tuomet jį apsispręsta svarstyti skubos tvarka.

Projektu taip pat nustatoma išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.

Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.