- Erika Alonderytė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas trečiadienį po svarstymo pritarė pataisoms, numatančioms paramą įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje.
Už Užimtumo įstatymo pakeitimus balsavo 77, prieš – 2, o susilaikė 22 parlamentarai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pataisos leis kuo daugiau negalią turinčių žmonių dirbti atviroje darbo rinkoje, pasirinkti jiems tinkamą darbo vietą, o visi darbdaviai galėtų tinkamai pritaikyti darbo vietą ir aplinką žmonėms su negalia.
„Kad visi jaustųsi ne negalintys, o galintys surasti darbo vietą pagal savo kompetencijas, kvalifikaciją, su tam tikra valstybės pagalba“, – Seimo posėdyje sakė M. Navickienė.
Anot jos, dabartinis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis, priklausomai nuo įmonės statuso, yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas priimti tokius darbuotojus specialaus statuso neturintiems darbdaviams.
„Norime eiti ta kryptimi, kad ne subsidijos darbo užmokesčiui skatina neįgaliųjų įdarbinimą, o jiems ir darbdaviams teikiamos įdarbinimo paslaugos, pagalba, kurių plėtros ir siekiame siūlydami asmenų su negalia užimtumo modelio pertvarką“, – sakė ministrė.
Konservatorius Justas Džiugelis teigė, kad reforma įgyvendins socialinį teisingumą visiems neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, kad žmonės galėtų įsidarbinti visose įmonėse, nepaisant to, ar jos turi socialinės įmonės statusą, ar ne.
„Su šia reforma ketiname išravėti piktnaudžiavimo sėklas, kad nebūtų statuso, o visos įmonės galėtų pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant asistentu, aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais, kad žmogus su negalia galėtų kompensuoti savo negalią valstybės pagalba, valstybės apmokamais pinigais“, – teigė parlamentaras.
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis teigė, kad pataisos yra svarbus žingsnis siekiant suvienodinti sąlygas visiems žmonėms su negalia dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau jis kelia klausimą, kas iš esmės padės perlaužti neigiamas neįgaliųjų įdarbinimo tendencijas.
„Turime aiškius duomenis, kas įvyksta, kai socialinėse įmonėse dirbančių žmonių su negalia sumažėja. Taip yra nutikę, nes buvo priimti įstatymų projektai praėjusioje kadencijoje ir ženkliai sumažėjo skaičius. Tuo metu atviroje darbo rinkoje jų daugiau neįsidarbino – priešingai, turime neigiamas tendencijas, atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia įsidarbina mažiau“, – posėdyje sakė L. Kukuraitis.
Pasak jo, reforma numato ir gerų dalykų – įvedamas darbo asistentas, padidintos pagalbos įsidarbinant apmokėjimo koeficientas, darbo vietos bus ne tik steigiamos, bet ir pritaikomos neįgaliesiems.
Tačiau politikui nerimo kelia tai, kad subsidija darbo užmokesčiui su vidutine negalia būtų mokama iki dvejų metų, o su lengva negalia – iki šešių mėnesių.
„Kas tai per terminas, kodėl 24 mėnesiai? Jei žmonės su lengva negalia turi šešių mėnesių terminą, kas vyksta po šešių mėnesių, kas gali pasikeisti, kad duodame 24 mėnesių terminą? Šis terminas neturi loginio paaiškinimo, išskyrus tai, kad tai skiriama tam tikram pereinamajam laikotarpiui“, – sakė L. Kukuraitis.
„Valstiečių“ frakcijos narys Algimantas Dumbrava teigė, kad įstatymo projektui būtų galima pritarti, jei vidutinę negalią turintiems asmenims būtų numatyta subsidija iki 36 mėnesių arba neterminuotai.
Liberalas Andrius Bagdonas taip pat kalbėjo, kad siūlymas sumažinti subsidijas įmonėms už antros grupės negalią turinčių asmenų įdarbinimą iki dviejų metų gali palikti išuos žmones be darbo.
„Susidaro įspūdis, kad visą atsakomybę už neįgalaus asmens integraciją į atvirą darbo rinką siekiame permesti verslui. Turiu abejonių, ar be papildomų valstybės paskatų darbdaviai taip pat aktyviai įdarbins šiuos asmenis atsižvelgiant į patirtus kaštus“, – kalbėjo jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, šių metų sausio 1 dieną darbingo amžiaus žmonių su negalia buvo apie147 tūkst., iš jų dirbo tik 29 proc. Tikimasi, jog reforma padės pasiekti, kad į darbo rinkas įsilietų dukart daugiau žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui5
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...