Už tokias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 28 susilaikė.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad tai signalas, kad Lietuva renkasi pažangią, atvirą ir investicijoms palankią ekonomiką.

„Tokia aplinka būtina, jei norime auginti kapitalo rinką, pritraukti investicijas ir stiprinti Lietuvos ekonomikos atsparumą“, – pranešime sakė L. Savickas.

Socialdemokratas Robertas Kaunas tvirtino ,kad pataisos leis įmonėms veikti efektyviau ir greičiau priimti sprendimus. 

R. Kaunas atkreipė dėmesį, kad šis pakeitimas bus naudingas užsienio akcininkams, o ne Lietuvos, kur veikia įmonė.  

„Sukviesti akcininkų susirinkimą kartais yra ir sudėtinga. Tai gali išspręsti įgaliojimas vadovui“, – Seimo posėdyje teigė parlamentaras.  

Liberalas Eugenijus Gentvilas prieš balsavimą pirmadienį teigė, kad „tai (pataisos – BNS) – keistokas dalykas“. Pasak jo, tokia pataisa neginami smulkiųjų akcininkų interesai. 

„Uodega vizgina šunį – kai pasamdomas darbuotojas, kuris priima sprendimus už akcininkus vietoje. Tai nestandartinė situacija“, ctvirtino jis.

Seimas, be to, panaikino griežtesnę įmonės skolinimosi iš akcininkų tvarką.

Konservatorius Jurgis Razma aiškino, kad anksčiau Seimas buvo pažabojęs įmonių skolinimąsi iš akcininkų, nes tokiu būdu jie siekė sumažinti mokesčius.

„Tokiu būdu akcininkai organizuodavo savo pajamas būtent per skolinimą savo bendrovėms užaukštintomis palūkanomis, mokėdami mažesnius mokesčius“, – tvirtino jis.

J. Razmos teigimu, nuo kitų metų įsigaliojus mokesčių pakeitimams, paskata įmonei skolintis iš akcininkų būtų šiek tiek mažesnė, bet vis tiek tam tikromis aplinkybėmis ji gali būti: „Gali būti noras akcininkų tokiu būdu pasiimti visą potencialią dividendų apimtį, nieko nepaliekant smulkiesiems akcininkams.“. 

Iki šiol įstatyme buvo nustatyta, kad bendrovei skolinantis iš akcininkų palūkanos negali viršyti jų gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių bankų vidutinės palūkanų normos. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams buvo draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų. 

Seimas nustatė, kad eilinis akcininkų susirinkimas turės įvykti kasmet ne vėliau kaip per penkis, o ne keturis, kaip buvo iki šiol, mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 

Seimas taip pat leido sprendimą dėl kapitalo mažinimo priimti ne tik eiliniame, bet ir neeiliniame akcininkų susirinkime.

Taip pat bendrovėms numatyta galimybė išleisti išperkamąsias akcijas.

Ministerijos teigimu, tokios akcijos padės apsaugoti akcininkų interesus, leis bendrovėms efektyviau valdyti savo kapitalo struktūrą.