Už tai, kad pataisos būtų svarstomos iš naujo, balsavo 81 Seimo narys iš valdančiųjų, o 40 jų iš opozicijos norėjo, kad pataisos būtų laikomos nepriimtomis. 

Pataisų dabar imsis Aplinkos apsaugos komitetas – jis spręs, ar pritarti prezidentės veto, ar jį atmesti. Tada Seimas dar kartą balsuos, ar priimti prezidentės pataisas, ar palikti rugsėjį Seimo priimtas ribojimus numatančias pataisas.

Seime būta atvejų, kai balsų neužteko balsuojant nė už vieną variantą, tada liktų galioti dabartinis įstatymas.  

Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė tikino, kad visi reikalingi įstatymai, kurie reglamentuoja atliekų deginimo elektrinių statybas, yra suderinti su Europos Sąjungos teise ir priimti, tereikia jų laikytis.  

„Ta visa teisinė bazė, kuri yra europinė, Lietuvoje yra sutvarkyta. Visi parametrai išmetimų, kas laikoma pagrindiniu rodikliu, kaip tai gali paveiki aplinką ir žmones, yra numatyti, jų laikomasi. Tai buvo vertinta išduodant leidimą šiuo metu statomoms ir dirbančiai elektrinėms. Tas klausimas sureglamentuotas, svarbiausia, kad įstatymų būtų laikomasi“, – pareiškė Prezidentūros atstovė. 

Prezidentė pataisas grąžino pataisas Seimui tobulinti, nes pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.

Seimo jau priimtoms pataisoms įsigaliojus, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.