- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas nustatė naują tvarką, kaip nuo 2024 metų bus galima naudoti upių ar ežerų vandenį.
Smulkiems sodininkams ir daržininkams, turintiems tradicinius 6 arų sklypus, naujų mokesčių nebus, nebent bendrijos sunaudos nustatytas ribas viršijantį vandens kiekį.
Seimas nusprendė: jeigu visą mėnesį bus suvartojama daugiau kaip 10 kubų vandens per parą, jį reikės apskaityti, o virš 100 kubų – teks susimokėti 0,003 euro už kubą.
Už tokias Vandens įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 69 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 30 susilaikė. Nauji reikalavimai galios nuo 2024 metų.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad sodininkai, daržus laistantys ežerų ar upių vandeniu, nebus apmokestinami.
„Jie nemokės, čia tik industriniams vartotojams, pavyzdžiui, šiltnamiams, sodininkams, daržovių augintojams. Mes turime sukontroliuoti mega vartotojus, nes upės yra nusekusios. Turi būti milžiniška sodų bendrija, kad jau reikėtų mokėtų“, – BNS sakė ministras.
„Įstatymo logika tokia – turi būti vienodos sąlygos ir tie, kurie vandenį ima iš gręžinių, ir tie, kurie – iš upių, turi būti apmokestini vienodai. Apmokestinimas prasideda, kai per tą pačią žarną iš upės ar per tą patį gręžinį visą mėnesį per parą paimi virš 100 kubų, tai yra 3 tūkst. kubų per mėnesį. Tai yra industrinis vartojimas – 70 litrų per minutę. Tiek reikia prileisti standartinę vonią. Tokių vonių per parą išpumpuotų iš ežerų ar upių ir išlaistyti reikėtų 700-800, tada imtų tiksėti mokestis“, – BNS sakė ministras.
Pasak S. Gentvilo, jeigu verslui reikia tiek vandens, jis turi pagalvoti ir apie gręžinius, nes jį imant iš upių ar ežerų galima nužudyti ten esančią augaliją ir gyvūniją.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad norint fiksuoti, ar suvartojama daugiau kaip 10 kubinių metrų vandens, gyventojams teks įsigyti apskaitos priemones.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis įspėjo, kad apmokestinus vandenį laistymui, užprogramuojamas morkų, bulvių ir kitų daržovių brangimas. Tuo metu S. Gentvilas tikino, kad su žemdirbiais klausimas aptartas ir „niekas neturi priekaištų“.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis BNS teigė, kad iš asociacijai priklausančių bendrijų tik viena – Klaipėdoje su 6 tūkst. narių – yra tokia didelė, kad jos nariams gali tekti mokėti už vandenį laistymui.
„Kitos neturi tokių pajėgumų“, – BNS teigė J. Ravinis. – Nebent kokie ūkininkai sugeba tokį kiekį vandens išlaistyti“.
Be to, pagal įstatymą bus sudaromas paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąrašas – jame turės registruotis ne tik išgaunantys daugiau kaip 100 kubų vandens, bet ir praleidžiantieji tokį kiekį paviršinio vandens per hidrotechninius statinius ir naudojantys vandenį hidroelektrinėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naminių paukščių ūkyje – paukščių gripo židinys
Po beveik dvejų metų pertraukos Lietuvoje rastas paukščių gripo židinys naminių paukščių ūkyje, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Ministras: Lietuva pieno ūkiams Briuselio prašo 18,6 mln. eurų per ketvirtį4
Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos (EK) prašo skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. ...
-
Eurostatas: laisvų darbo vietų Lietuvoje 2022 metų pabaigoje – mažiau nei vidutiniškai ES1
Lietuvoje laisvų darbo vietų paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...
-
K. Navickas: pieno rinkoje gerų ženklų nematome4
Pieno rinkoje daug žadančių gerų ženklų nematyti, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, į Briuselį atvykęs tatis dėl finansinės Europos Komisijos (EK) paramos Lietuvos pieno ūkiams. ...
-
Finansų ministerija mažina BVP augimo prognozę iki 0,5 proc., infliacijos – iki 8,5 proc.1
Lietuvos ekonomikos, arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. (palyginamosiomis kainomis, 47,13 mlrd. eurų), o 2024–2026 metais jis turėtų stiprėti ir siekti apie 3 proc. kasmet, pirmadien...
-
Darbą pradeda antroji Lietuvos komercijos atašė Prancūzijoje
Siekiant sustiprinti Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą strategiškai svarbioje Prancūzijos rinkoje, plečiamas mūsų šalies komercijos atašė tinklas šioje šalyje. Nuo šiandien, kovo 20 d., Lietuvos Respubli...
-
Lietuvos bankas: bankuose mažėja paskolų paklausa
Dėl pabrangusio skolinimosi, santūresnių lūkesčių dėl ateities ir atidedamų įmonių investicijų paskutinį 2022 metų ketvirtį mažėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. ...
-
Taryba: bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją
Konkurencijos taryba pareiškė, kad Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas, dvejus metus galiosiantis bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją, be to, ji siūlo gauti Europos Komisijos (EK) pritarimą. ...
-
Siekiant pritraukti naujų investuotojų siūloma plėsti Kauno LEZ4
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Kauno laisvosios ekonominės zoną (LEZ) padidinti iki 1054 hektarų (ha), prie dabartinės 534 ha teritorijos prijungiant dar 520 ha. ...
-
Lietuvoje siūloma leisti registruoti didesnius mažuosius orlaivius4
Lietuvos aviacijos entuziastams ir sportininkams nuo liepos gali nebereikėti registruoti didesnių orlaivių kitose šalyse – tai bus galima daryti ir Lietuvoje. Tai leistų orlaivių savininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko. ...