Patarimais dalijosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

– Kuo rūpintis, kai esame dar Lietuvoje? Turiu įtarimą, kad reikėtų prieš kelionę porą mėnesių rezervuoti ir pasiruošti skiepų knygelę.

– Tikrai taip. Kartais kelionės laukimas užgožia kitus labai svarbius dalykus. Išvykus į egzotinę šalį ar Europos šalis, galima susidurti su užkrečiamomis ligomis, kurios šiuo metu yra pakilime.

– Ar keliaujant Europoje taip pat reikėtų vakcinuotis?

– Reikėtų vakcinuotis būtent nuo tymų, kokliušo, ypač jeigu į kelionę važiuos vaikai. Jeigu vaikai nėra paskiepyti pagal profilaktinį skiepijimų kalendorių, būtų patarimas kreiptis į šeimos arba vaiko pediatrą gydytoją, peržiūrėti skiepų kalendorių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tas pats meningokoko skiepas gali praversti keliaujant į kai kurias šalis?

– Taip, tas pats meningokoko skiepas gali praversti. Kitose šalyse, taip pat ir Europoje, plinta A arba C klasės meningokokas. Jeigu žmogus vyksta į egzotines šalis – Meką, kur vyksta pamaldos ilgos uždarose erdvėse. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos dėl keliautojų – privalomas skiepas nuo meningokoko B, būtent vykstant į Meką. Vienas iš privalomųjų skiepų – geltonojo drugio skiepas, dėl kurio tiek Afrikos šalys, tiek Amerikos gali neįsileisti be jo. Ten būtent ta infekcija yra paplitusi.

– Šiems skiepams reikia pasilikti laiko?

– Taip, reikia pasilikti laiko, nes dėl geltonojo drugio pasiskiepijus į šalį galės įleisti tik praėjus 10 dienų po skiepo atlikimo. Jeigu kalbėti apie kitus skiepus, sakykime, difteriją, kokliušą – reikalingas ne vienas skiepas. Sakyčiau, kad skiepams reikia pasilikti apie 2 mėnesius. Intervalas tarp pirmojo ir antrojo skiepo yra mėnuo laiko. Būtinai tie du skiepai, tos dvi dozės turėtų būti suleistos, kad žmogus būtų apsaugotas. Tokių šalių, kur nėra palankių higieninių sąlygų dėl maisto, vandens, mūsų užsimiršimo, kad esame ten, kur sergamumas pakilęs...

Reikėtų gerai pagalvoti, kur vykstu, kur gyvensiu, ką ten veiksiu, ką valgysiu ir gersiu.

– Ar lietuvių higiena yra prasta?

– Taip, pandemijos metu higienos išmoko, bet, manau, kad dabartiniu metu reikėtų vėl prisiminti.

– Antri nuo galo.

– Esame labai toli nuo gerosios pradžios. Reikėtų gerai pagalvoti, kur vykstu, kur gyvensiu, ką ten veiksiu, ką valgysiu ir gersiu. Jeigu yra kartu vaikai, kurie pradės prašyti gatvėse kepamo, termiškai neapdoroto maisto, reikia pasiskiepyti nuo hepatito A. Yra hepatito A virusas, kuris plinta per nešvarias rankas.

– Kai kurie žmonės, kurie labai bijo ligų, kažkodėl įsivaizduoja, kad, jeigu nusipirks labai stiprių gėrimų su laipsniais, juos gurkšnos, kelionės metu bus apsaugoti.

– Mokslinių ar klinikinių tyrimų nėra patvirtintų, bet tokia nuomonė visuomenėje yra gaji, bet vis dėlto nereikia taip galvoti.

– Dezinfekuotis reikia išoriškai.

– Reikia dezinfekuoti rankas bet kur ir bet kada. Jeigu nėra sąlygų plauti tekančiu vandeniu, yra servetėlės, būtent su tomis pačiomis dezinfekcinėmis priemonėmis. Nebijoti valyti rankų. Nežinai, kas palietė durų rankeną, manau, kad reikėtų labai atidžiai stebėti.

– Kokių ligų žmonės parsiveža?

– Lietuvoje registruojama maliarija, jai skiepų nėra, yra tik vaistai. Tai nereiškia, kad ja buvo užsikrėsta Lietuvoje, nes čia maliariniai uodai negyvena kol kas. A ir B hepatitai, B hepatitas yra visais žmogaus biologiniais skysčiais perduodamas virusas.