- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du trečdaliai (62 proc.) gyventojų sako, kad juos domintų galimybė investuoti, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas.
Kaip žurnalistams penktadienį sakė SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška, Lietuvoje 52 proc. gyventojų investuoja į nekilnojamąjį turtą (NT), vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitas sritis, Latvijoje – 49 proc. Tuo metu Estijoje investicijų turi kone 6 iš 10 gyventojų.
„Lietuvoje (dominuoja – ELTA) investicijos į NT, trečios pakopos pensijų fondus ar investicinį gyvybės draudimą, Estijoje populiariausios investicijos į NT, kur kas populiaresnės investicijos į vertybinius popierius, akcijas, obligacijas. Siečiau tai su finansinio raštingumo skirtumais“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Milieška.
Į vertybinius popierius ir investicinių fondų vienetus investuoja palyginti mažiau Lietuvos ir Latvijos gyventojų – 14 proc. lietuvių, 8 proc. latvių.
Pasak G. Milieškos, dauguma apklaustųjų teigia, kad investicijų tikslas yra kaupimas senatvei, taip pat – laisvų pinigų „įdarbinimas“ bei pinigų apsauga nuo infliacijos.
Tuo metu tarp priežasčių, kodėl neinvestuoja, beveik pusė (46 proc.) apklaustųjų įvardijo nepakankamas santaupas.
„Taip pat nuostolių baimė, laiko trūkumas, tada turime žinių trūkumą, sprendimų sudėtingumą. Priežastis susilaikyti vienam iš dešimties yra bloga patirtis. Tai nėra dominuojantis faktorius, bet irgi buvo įvardytas“, – sakė G. Milieška.
„Neinvestuojančių yra daug, bet norinčių investuoti yra pakankamai daug. 62 proc. sako, kad neinvestuoja, bet būtų įdomu, o trečdalis sako, kad tai visiškai nedomina“, – pridūrė SEB banko atstovas.
Anot jo, investuoti labiau ryžtasi jaunesni, didesniuose miestuose gyvenantys, aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai. Dauguma (65 proc.) reguliariai jau investuojančių Lietuvos gyventojų investicijoms skiria nuo 20 iki 100 eurų per mėnesį.
Apklaustieji įvardijo, kad investuoti juos pirmiausia paskatintų sėkminga draugų, šeimos narių investavimo patirtis, taip pat svarbus finansinių institucijų vaidmuo.
„Tai yra erdvė finansų institucijoms pasiūlant investavimo idėjas, teikiant individualizuotus sprendimus ir kad tokie patarimai būtų lengvai prieinami“, – sakė G. Milieška.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...