Vilnietė Sigita su šeima nutolusią saulės elektrinę įsigijo daugiau kaip prieš dvejus metus. Sprendimo nesigaili.
„Tikrai atsipirko, dar galvojame, kad teks įsigyti papildomai, kai pilnai pereisime prie elektromobilių, nes dabar 4 kW užtenka tik buičiai“, – pasakojo vilnietė Sigita.
Elektrą gaminantiems vartotojams kas dvejus metus baigiasi elektros pasaugojimo laikotarpis. Nesvarbu, kiek kilovatvalandžių sukaupėte, – balandžio 1-ąją jų likutis tapo nuliu.
„Turiu sukaupusi likutį, praktiškai 150, ir bandau jį išnaudoti, nes nebeliks. Tai – kaip nemokamos elektros dienos. Viską darome: gaminame valgyti, skalbiame, broliui automobilį krauname, žiūrime, ar sumušime rekordus“, – pasakojo Sigita.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Sigitai liko apie 150 kilovatvalandžių, tačiau yra žmonių, kurie sukaupę ir 1,5 tūkst. ar net daugiau. Tiesa, elektra nėra tiesiog nurašoma – už ją mokama kompensacija, tačiau simbolinė.
„Per ilgą laikotarpį keitėme kainodarą, kiek kompensuojame už sukauptą ir nesuvartotą energiją. Šiuo metu siūlome 10 eurų už megavatvalandę, arba 1 centą už kilovatvalandę“, – teigė „Elektrum“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
„Jis bus anuliuojamas iš kliento krepšelio ir konvertuojamas pagal sutarties sąlygas į tam tikrą vertę. Šiuo metu tai yra maždaug apie 1,2 cento už kilovatvalandę“, – aiškino „Ignitis“ išmanių sprendimų komandos vadovas Karolis Dargis.
„Ignitis“ vartotojai, paskutiniais duomenimis, sukaupę apie 100 mln. kilovatvalandžių, tad įmonė jiems turėtų išmokėti apie 1,2 mln. eurų. Tačiau kovą saulės buvo daug, todėl suma greičiausiai bus dar didesnė. Kiti tiekėjai už kilovatvalandę moka šiek tiek daugiau.
„Labai priklauso nuo sutarties, sąlygos skiriasi, bet vidutiniškai tai yra 5–6 centai už kilovatvalandę“, – sakė „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė.
Tačiau ji pripažįsta, kad naujausiose sutartyse dažniausiai numatyta tik vieno cento kompensacija. Nepriklausomi tiekėjai nepastebi, kad žmonės prieš balandį labiau naudotų elektrą.
„Jie vis tiek žino, kad jiems bus kompensuota, todėl tokio piko nepastebime. Vartotojai dažniausiai net nežino, kiek yra sukaupę“, – teigė M. Kavaliauskas.
Tokios mažos kompensacijos, pasak ekspertų, neturėtų stebinti.
„Kai saulė šviečia stipriai, tuo metu elektros rinkos vertė būna žema, todėl tokia vertė dabar ir grąžinama vartotojams“, – aiškino atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Sistema esą sukurta ne tam, kad žmonės statytųsi didesnes elektrines, nei jiems reikia.
„Kiek stogo turiu, tiek ir noriu įsirengti saulės elektrinės, tačiau galutiniame rezultate susidaro perteklinė energija, kuri kelia iššūkių tiek tiekėjams, tiek ESO“, – teigė Ž. Klusovskienė.
„Iš principo neturėtumėte skaičiuoti, kad saulės elektrinė turi pagaminti daugiau ir dar iš to uždirbti. Tai būdas sumažinti savo elektros sąnaudas, bet ne užsidirbti“, – pabrėžė M. Nagevičius.
Tai būdas sumažinti savo elektros sąnaudas, bet ne užsidirbti.
Vis dėlto Sigitos minėti 150 kilovatvalandžių trečiadienį virs vos 1,5 euro. Tačiau jei ši energija būtų panaudota elektromobiliui įkrauti, juo būtų galima nuvažiuoti apie 700 kilometrų.
„Žmogus, kuris viską plauna ir naudoja elektrą, daro teisingai. Tik reikėtų tai daryti tuo metu, kai šviečia saulė, kad energija nepatektų į tinklą“, – sakė M. Nagevičius.
Nepriklausomi elektros tiekėjai dabartinę sistemą vadina nuostolinga.
„Ryto ir vakaro piko valandomis elektros kaina biržoje siekė net 800 eurų, o dieną – apie 10 eurų. Kai vartotojai tiekė energiją, ji beveik nieko nekainavo, o kai ją vartoja – kainuoja šimtus eurų. Iš to ir susidaro didžiausi nuostoliai“, – aiškino M. Kavaliauskas.
Valstybės parama saulės elektrinėms mažėja, tačiau gaminančių vartotojų skaičius toliau auga. Šiuo metu jų Lietuvoje jau daugiau kaip 172 tūkst. Vien per vasarį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prijungė beveik 1,7 tūkst. naujų klientų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)