Sandoriai – be grynųjų: ką svarbu žinoti

Apie tai, ką turėtų žinoti verslininkai ir gyventojai, kokių tendencijų pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija, kalbamės su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininke Judita Stankiene.

– Kam taikomas ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei sandorio vertė viršija 5 tūkst. eurų?

– Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme numatyta 5 tūkst. eurų suma, kurią viršijus sandoris turėtų būti vykdomas naudojantis bankų ar kitų mokėjimo sistemų pagalba. Ribojimas taikomas tiek juridiniams asmenims, tiek gyventojams. Kitaip tariant, šio ribojimo turėtų laikytis visi.

– O kaip yra tokiais atvejais, kai mokėjimas vykdomas ne eurais, o užsienio valiuta?

– Tvarka galioja lygiai tokia pati – grynaisiais pinigais mokama suma negali viršyti 5 tūkst. eurų ribos skaičiuojant ir užsienio valiuta.

– Vis dėlto gyvenime gali pasitaikyti atvejų, kai sugenda mokėjimo sistemos, neveikia identifikavimo programos, o pinigai turi būti sumokėti. Ką daryti tokiais atvejais?

– Kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, tokiu atveju grynuosius pinigus gaunantis asmuo per dešimt dienų turi pranešti VMI. Tai padaryti galima užpildant ir pateikiant formą PRC915. Šis pranešimas teikiamas per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Labai svarbu yra suprasti tai, kad išimtys taikomos tik dėl techninių kliūčių. Pvz., atsiskaityti nedelsiant gali sutrukdyti sutrikęs mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje ar interneto ryšys, kuriuo naudojasi pirkėjas, autentifikavimo priemonių sutrikimai. Sutrikimas pripažįstamas tuo atveju, jei sandorio šalis pateikia operatoriaus pranešimą apie sutrikusį ryšį, tačiau vien fakto, kad sutrikimas buvo fiksuotas kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigų, neužtenka: analizuojamos ir priežastys, kodėl būtent nustatyto sutrikimo metu reikėjo atsiskaityti nedelsiant.

Remiantis įstatymu, draudžiami mišrūs atsiskaitymai, kai bendra sandorio vertė viršija 5 tūkst. eurų.

– Ar daug tokių pranešimų sulaukia VMI?

– Išties, pranešimų apie tokius mokėjimus sulaukiama daug. Šių metų spalio 31 d. duomenimis, buvo pateikta daugiau nei 10,7 tūkst. pranešimų. Deklaruota suma, kai mokėta grynaisiais, siekė 225,6 mln. eurų.

– Kokių tendencijų pastebi mokesčių specialistai?

– Aiškiausia ir ryškiausia tendencija – mokėjimai grynaisiais pinigais yra labai susiję su automobilių prekybos sektoriumi. 98 proc. pranešimų pateikia būtent šio sektoriaus atstovai, iš minėtos 225,6 mln. eurų sumos deklaravę net 221,4 mln. eurų. Daugiausia grynaisiais pinigais sandorius apmoka užsieniečiai.

– Ar galima sandorius, kurių vertė viršija 5 tūkst. eurų, skaidyti į kelias dalis?

– Ne, sandorių skaidyti negalima. Remiantis įstatymu, draudžiami mišrūs atsiskaitymai, kai bendra sandorio vertė viršija 5 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad vertinama ne vienos įmokos / dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.

– Aptarkime praktinę situaciją: ar galima avansą už, pavyzdžiui, įsigyjamą automobilį sumokėti grynaisiais, o likusią sumą pervesti bankiniu pavedimu?

– Jeigu automobilio pardavimo kaina viršija 5 tūkst. eurų, avansinis mokėjimas turi būti atliktas bankiniu pavedimu. Jei sandorio suma yra žinoma iš anksto, visa suma už jį turėtų būti mokama negrynaisiais pinigais.

– Kada atsiskaitymai grynaisiais per 5 tūkst. eurų nepateisinami?

– Pateisinimo tikrai nėra tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nežinojo ar neteisingai interpretavo įstatymą. Pažeidimu laikoma ir situacija, kai atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo tiesiog patogesnis klientui. Kadangi atsakomybė už atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų laikymąsi tenka abiem sandorio šalims, todėl kiekviena jų turėtų pasiruošti sandoriui, pvz., pirkėjas turi iš anksto pasidomėti galimybe už pirkinį ar paslaugą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, o pardavėjas, siekdamas sudaryti ir įvykdyti sandorį, turi suteikti šią galimybę. Vienas iš sandorio užtikrinimo įvykdymo būdų – sudaryti preliminarią automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, be kitų sąlygų, būtų įtvirtinamas pavedimu mokamo avanso dydis, sumokėjimo ir automobilio rezervavimo laikotarpis.

– Ar gresia atsakomybė už atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų pažeidimą?

– Asmenims, pažeidusiems atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo nuostatas, taikoma administracinė atsakomybė. Už pažeidimą atsako tiek mokėjimus atliekantis, tiek mokėjimus priimantis asmuo. Jeigu mokėjimus atliko ir juos priėmė įmonių atsakingi asmenys, tai atsakomybė taikoma ne tik mokėjimus atlikusiems ir priėmusiems asmenims, bet ir įmonių vadovams. Skiriamos baudos gali siekti nuo 100 iki 2 tūkst. eurų, įmonių vadovams – nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jeigu juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per pastaruosius metus iki jo vertinimo dienos bus paskirta 1,5 tūkst. eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, bus laikoma, jog toks asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

– Kokių veiksmų imasi VMI siekdama, kad mokesčių mokėtojai būtų informuoti apie galiojančią tvarką?

– Iš tiesų labai svarbu, kad visi mokesčių mokėtojai žinotų apie galiojančią tvarką. VMI specialistai yra parengę dažniausiai užduodamų klausimų skiltį, daug informacijos galima rasti VMI interneto svetainėje. Kaip minėta anksčiau, daugiausia pranešimų apie įvykdytus sandorius grynaisiais pinigais, viršijančius įstatyme numatytą 5 tūkst. eurų sumą, gaunama iš automobilių pardavėjų, tad bendradarbiaujant su VĮ „Regitra“ jų interneto svetainėje pateikiama informacija apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Taip pat organizuojami susitikimai su tikslinėmis grupėmis, dalijamasi gerąja praktika. Yra tikrai gerų pavyzdžių – kai kurios įmonės įsirengia mokėjimų terminalų savo patalpose ar veikloje visiškai atsisako atsiskaitymų grynaisiais.

– Tikriausiai pasitaiko ir pažeidėjų, kurie šios tvarkos nelinkę laikytis?

– Žinoma, tokių mokesčių mokėtojų atsiranda. Tam tikrais atvejais atliekami ir stebėsenos veiksmai, atliekami patikrinimai, skiriamos poveikio priemonės. Kauno AVMI specialistai administracinių nusižengimų protokolus surašė beveik 50 pirkėjų ir daugiau nei 40 pardavėjų, priėmusių didesnę nei nustatyta sumą grynaisiais pinigais.

– Kaip bando teisintis pažeidėjai?

– Pasiteisinimai gana tradiciški. Dažnai bandoma aiškinti, kad mokėjimas grynaisiais pinigais įvykdytas dėl mokėjimo limitų banke, pamiršta pasiimti reikiamų identifikavimo priemonių. Pasitaiko atvejų, kai teigiama, kad nedirbo banko padalinys ir pan. Dažnai tiesiog pripažįstama, kad buvo neteisingai interpretuotos įstatymo nuostatos.

Verta pažymėti tai, kad niekuo nepagrįstus bandymus išvengti mokėjimo negrynaisiais pinigais galima nustatyti gana paprastai. Pavyzdžiui, vienas iš mokėtojų savo paaiškinime buvo nurodęs, kad neturi banko sąskaitos. Patikrinus informaciją nustatyta, kad sąskaitą banke jis tikrai turi. Dažnai teisinamasi, kad neveikė elektroninės banko paslaugos, tačiau mokėjimo įstaiga nepateikia jokios informacijos apie laikinus paslaugų sutrikimus ir pan., be to, nėra kuo pagrįsti, kodėl atsiskaitymas turėjo vykti nedelsiant. Pasitaiko net tokių atvejų, kai pirkėjo ir pardavėjo paaiškinimuose pateikiama informacija nesutampa.

– Kur gyventojai ir verslo atstovai gali pasikonsultuoti dėl šio įstatymo nuostatų?

– Tiek gyventojai, tiek verslininkai pasikonsultuoti visais mokesčių klausimais gali paskambinus telefonu +370 5 260 5060. Informacija apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus pateikiama ir VMI interneto svetainėje www.vmi.lt skiltyje „Atsiskaitymas grynaisiais pinigais“.