- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmoji birželio pusė Lietuvos oro uostuose demonstruoja aktyvų keleivinės aviacijos atsigavimą. Vien per pirmąsias dvi mėnesio savaites atnaujinta beveik 30 tiesioginių skrydžių maršrutų.
Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, nors pirmoji kalendorinės vasaros savaitė atnaujintų skrydžių atveju buvo rekordinė, likusį mėnesį keleivių laukia nemažai naujų maršrutų.
„Žmonių noras keliauti vis didesnis, tam įtakos, be abejo, turi ir prasidėjęs vasaros sezonas, kurio metu daugelis pradeda planuoti atostogas. Dėl šios priežasties stengiamės kuo labiau didinti atostoginių krypčių skaičių – nuo praėjusios savaitės iš Lietuvos oro uostų vykdomi tiesioginiai skrydžiai į turistų mėgstamas Graikijos salas, Nicos kurortą Prancūzijoje“, – sako aviacijos ekspertas.
Žmonių noras keliauti vis didesnis, tam įtakos, be abejo, turi ir prasidėjęs vasaros sezonas, kurio metu daugelis pradeda planuoti atostogas.
Eksperto teigimu, atsigaunantiems srautams teigiamos įtakos turi ir paprastėjančios keliavimo sąlygos: daugelyje šalių jau taikomas, o nuo liepos 1 d. galiosiantis visoje ES, žaliasis sertifikatas, lengvėjančios sąlygos į Lietuvą grįžtantiems. Neabejojama, kad vyriausybės sprendimas nereikalauti po kelionės izoliuotis vaikams, atlikusiems testą ir keliaujantiems su žaliąjį sertifikatą turinčiais tėvais, dar labiau paskatins poilsinių kelionių poreikį.
Daugiau krypčių atostogoms
Stebint sparčiai augančią skrydžių paklausą, kurią lemia didėjantis žmonių noras keliauti, dar pirmąją birželio savaitę buvo atnaujinti 24 maršrutai verslo, emigrantinėmis ir atostogų kryptimis. Antrąją savaitę praplėstas pastarųjų krypčių pasirinkimas.
Nuo birželio 12 d. iš sostinės oro vartų siūlomi skrydžiai į Santorini salą Graikiją, juos vykdo Vengrijos oro linijų bendrovė „Wizz Air“. Nuo šeštadienio atnaujintas susisiekimas su kita Graikijos sala – Zakintu („Wizz Air“), taip pat siūlomi tiesioginiai skrydžiai į Prancūzijos kurortą Nicą („Wizz Air“).
Nuo penktadienio, naudojantis Latvijos avialinijų kompanijos „airBaltic“ paslaugomis, galima tiesioginiu skrydžiu pasiekti Airijos sostinę Dubliną. Visi išvardinti maršrutai vykdomi iš Vilniaus oro uosto.
Birželis – lūžio mėnuo
Iki birželio mėnesio pabaigos Lietuvos oro vartai, remiantis dabartiniais oro linijų planais, turėtų pasiūlyti dar apie 13 krypčių. Planuojama, kad skrydžiai bus vykdomi aktualiais verslo ir emigrantiniais maršrutais – į Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Belgijos, Jungtinės Karalystės miestus, Suomijos, Norvegijos bei Austrijos sostines.
„Birželį galime laikyti aviacijos atsigavimo lūžio tašku, nes kelionių procesas tampa vis paprastesnis. Pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusiems keliautojams atsiveria vis daugiau Europos Sąjungos valstybių, prie drąsesnių kelionių nebejotinai prisidės ir skaitmeninis žaliasis pasas, kurio pagalba bus galima keliauti išvengiant saviizoliacijos reikalavimų. Pozityvių ženklų sparčiam keleivinės aviacijos atsigavimui išties daug“, – pažymi A. Stikliūnas.
Lietuvos oro uostų skaičiavimais, pirmąjį vasaros mėnesį bendras atnaujintų krypčių skaičius gali priartėti prie tokio, koks buvo siūlomas priešpandeminių 2019 m. birželį, pasiekiant 75 proc. tuomet buvusios skrydžių pasiūlos.
Šalies oro vartai primena, kad taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją.
Atsižvelgiant į tai, keleiviai prašomi įsivertinti laiko testui atlikti bei rezultatui gauti poreikį ir atitinkamai pridėti planuojamą tyrimo trukmę prie įprastų rekomendacijų dėl atvykimo laiko. Patariama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 valandoms iki skrydžio.
Lietuvos oro uostai visiems keleiviams rekomenduoja pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems. Taip pat patikrinti oficialių kitos šalies institucijų informacijos šaltinius, jei yra poreikis – pasikalbėti su oro bendrovės, iš kurios pirktas bilietas, atstovais.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...