Šalies maisto gamintojai eksporto galimybių mato nuo JAV iki Japonijos

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos įmonės eksportavo 14 proc. daugiau gyvūninės kilmės lietuviškų maisto produktų. Kone dvigubai išaugo jautienos, pusantro karto – paukštienos eksportas. Dešimtadaliu šiemet padidėjo ir eksportuojamų kulinarinių gaminių kiekis. Tuo tarpu pieno produktų grupėje labiausiai augo pieno konservų, ledų, kefyro, jogurto, varškės desertų eksportas.

Pagrindinėmis lietuviškų maisto produktų rinkomis išlieka Europos Sąjunga, pozicijos stiprinamos Ukrainoje, Jungtinėse Valstijose, Izraelyje, Kinijoje, Japonijoje, Kazachstane.

Planuoja plėtrą jau kitąmet

Maisto pramonė – didžiausias Europos Sąjungos gamybos sektorius, o per pastarąjį dešimtmetį ES narių maisto produktų eksportas į trečiąsias šalis padvigubėjo ir dabar siekia 90 mlrd. eurų. Todėl Bendrija ir toliau skatina gamintojus ir prisideda užmezgant ryšius su trečiųjų šalių partneriais.

Pastaraisiais metais maisto produktų gamintojus vienijanti asociacija BGL pasirašė finansavimo sutartis su ES dėl eksporto plėtros į Japoniją, Kiniją, Pietų Korėją, JAV, Ukrainą, Kazachstaną. Bendrija padengs 80 proc. šių projektų išlaidų, iš viso jų apimtis viršija 11 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skiriama dalyvavimui parodose, verslo susitikimams, kontaktų mezgimui, produktų degustacijoms ir pristatymams, siekiant padėti Lietuvos įmonėms įsitvirtinti šiose rinkose.

BGL prezidentas Romas Apulskis teigia, kad Lietuvos įmonės tvirtą pagrindą jau turi paklojusios Ukrainoje ir JAV, pastaraisiais metais daugėja eksportuojančių į Tolimųjų Rytų šalis – Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją.

„Ukrainoje turime labai stiprius ryšius – ten veikia lietuviško kapitalo prekybos tinklas „Novus“, jo lentynose jau kurį laiką galima rasti „Vilniaus pergalės“, „Žemaitijos pieno“, „Vilniaus alaus“ ir kitų Lietuvos gamintojų produkcijos“, – sako R. Apulskis.

Pasak jo, JAV lietuviškus maisto produktų galima rasti tokiuose prekybos centruose kaip „Net Cost Market“, „Rich’s Fresh Market“, „Shop & Save Market“ ar „Jons“. Nuo 2021 metų startavus naujam eksporto plėtros projektui, BGL vadovas tikisi intensyvios plėtros tiek su jau tiekiama produkcija, tiek naujų Lietuvos eksportuotojų. Daug vilties Lietuvos gamintojams teikia ekologiškų produktų vartojimo proveržis bei naujai išrinktas JAV prezidentas, žadėjęs pasirašyti su Europos Sąjunga jau paruoštą prekybos sutartį.

Lietuvą mato žaliai

Šių metų pradžioje įsigaliojo ES ir Japonijos laisvos prekybos sutartis, pagal kurią buvo panaikintas muito mokestis 85 proc. visų maisto produktų. Bendrijos narės kiekvienais metais į Japoniją eksportuoja žemės ūkio produktų už 5,7 mlrd. eurų.

„Baltic Gastronomy Leaders“ vadovo R. Apulskio teigimu, ši laisvos prekybos sutartis lietuvių gamintojams atvėrė daugiau galimybių, o asociacija pradėjo bendradarbiauti su keletu Japonijos partnerių, padedančių įsitvirtinti šios šalies rinkoje. Japonijoje jau galima rasti „Auga Grupės“, „Mantingos“, „Pieno žvaigždžių“ produkcijos.

Čia pirmuosius žingsnius žengia ir liofilizuotų uogų, vaisių ir daržovių gamintojas „SuperGarden“. Pasak prekės ženklą valdančios įmonės „Geld Baltic“ vadovės Lauros Kaziukonienės, įeiti į Japonijos rinką nebuvo toks sunkus uždavinys, kaip gali atrodyti iš pradžių. Į Tolimuosius Rytus įmonė išvežė liofilizuotų – šaltyje džiovintų – bruknių, spanguolių bei mėlynių siuntas.

„Japonai nori grynumo, autentiškumo, natūralumo. Su visu tuo jiems asocijuojasi Lietuva ir joje gaminami produktai. Japonai jaučia paranoją radiacijai,  o Lietuvą jie sieja su žaliu kraštu, kuriuo galima pasitikėti. – sakė L. Kaziukonienė. – Nuojauta kužda, kad Japonijoje būtų populiarus ir lietuviškas medus“.

Kinijoje – posūkis į ekologiją

Kinija – antra pagal dydį Europos eksporto rinka. Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos į Kiniją daugiausia eksportuojama pieno produktų, vaisių ir riešutų, įvairių kepinių, ledų, šiek tiek – šokolado. Anot BGL prezidento R. Apulskio, šioje milžiniškoje rinkoje matomas susidomėjimas europietiškais maisto produktais, o europietišką etiketę kinai laiko kokybės ženklu.

„Kinijoje matomas posūkis į ekologiją. Šalies valdžia turi ambicingų tikslų ir savo žemės ūkiui – iki 2050 m. pasiekti, kad didžioji dalis ūkio būtų draugiška gamtai. Ši politika susijusi ne tik su vietos gamintojais, bet ir su importu. Kinijoje ekologiška europietiška produkcija vertinama jau dabar. Tai proga Lietuvos ekologiško maisto lyderiams, tokiems kaip „Auga Grupė“ ar ta pati „Geld Baltic“, – tvirtino R. Apulskis. Tiesa, BGL vadovas pripažįsta, kad sertifikuoti ekologiškus produktus Kinijai yra labai sudėtinga.

Su organizacijos „Baltic Gastronomy Leaders“ pagalba Kinijoje sėkmingai populiarinami ir tradiciniai lietuviški alkoholiniai gėrimai - „Trejos devynerios“, trauktinės, vaisių-uogų vynai, ieškoma prekybos partnerių konservuotų daržovių, pieno produktų gamintojams.

„Optimizmo ateinantiems metams suteikia pasidedantis vakcinavimas nuo COVID-19, tikimės stabilesnės ir labiau prognozuojamos JAV ekonominės politikos, aiškių susitarimų su iš ES besitraukiančia Jungtine Karalyste“, – sakė BGL prezidentas.