Apie subsidijas gavusias pelningas įmones: tai – tikrai nenormalu

Abejonių nekyla, kad praėjusieji metai dėl aukštų energetikos kainų verslui buvo sunkūs.

„Ir dujų, ir elektros didmeninės kainos tuo metu buvo kokius du ar tris kartus, o kartais ir keturis kartus didesnės nei šiuo metu“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Dėl rekordiškai didelių elektros ir dujų kainų nukentėjusioms įmonėms Vyriausybė dar pernai lapkritį metė gelbėjimosi ratą – subsidijas už 30 mln. eurų.

„Verslą pasiekė parama, kuri buvo skirta valstybės biudžeto lėšomis“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų  viceministras Vincas Jurgutis.

Aiškėja, kad iš mokesčių mokėtojų kišenės subsidijas gavo ir labai pelningos įmonės. Viena jų – medicinos ir mokslo įrangą gaminanti „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri pernai išrinkta kaip vertingiausia Lietuvos įmonė, o užpernai – ir pelningiausia, uždirbusia 600 mln. eurų grynojo pelno.    

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Per COVID-19 iš tikrųjų buvo nemažai įmonių, kurios atsisakė subsidijos, nes manė, kad nepatyrė tų finansinių sunkumų. Tai – socialinės atsakomybės klausimas, ar tai yra jai tinkama subsidija“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ iš valstybės gavo 390 tūkst. eurų paramą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, subsidijos dydis priklausė nuo įmonės deklaruoto pelno ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau skiriamus pinigus teko mažinti, nes norinčiųjų buvo labai daug.

„Įmonės pretendavo į 38,5 mln. eurų, todėl subsidijos buvo sumažintos ir gavo apie 78 proc. nuo deklaruoto pelno mokesčio ir GPM“, – informavo VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyr. patarėja Rūta Giedrienė. 

Mokesčių mokėtojai parėmė ir vieną didžiausių plastiko gamintojų „Neo Group“. Jos pelnas užpernai siekė 140 mln. eurų.

Tikrai nenormalu, nes tos įmonės, kurios yra mažos, kurioms sunkiai sekasi, jos realiai sumokėdamos savo mokesčius subsidijuoja didžiules įmones, kurios turi didelius pelnus.

 

„Niekas nežinojo, koks bus pelnas už praeitus, 2022, metus. Finansinius rezultatus turime tik dabar, o parama buvo gauta praėjusiais metais, kai buvo didžiausias rinkų neapibrėžtumas“, – komentavo ISM Vadybos ir ekonomikos dėstytoja Valdonė Darškuvienė.

„Tikrai nenormalu, nes tos įmonės, kurios yra mažos, kurioms sunkiai sekasi, jos realiai sumokėdamos savo mokesčius subsidijuoja didžiules įmones, kurios turi didelius pelnus“, – situaciją komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministro manymu, atsižvelgti į praėjusių metų įmonių pelną nebuvo įmanoma. Mokesčių inspekcija šiuos skaičius matys tik gegužę. Vis dėlto, kas užsidirbo, politikas siūlo pasidalinti su valstybe. 

„Tos įmonės, kurios sugebėjo visus metus pabaigti sėkmingai, rezultatyviai ir gavo valstybės paramą, labai norėtųsi, kad jos investuotų tas lėšas į verslo plėtrą“, – sakė V. Jurgutis.

Į subsidijas pretendavo 1400 įmonių. Daugiau kaip šimtas paramos negavo.