Galimybę rūšiuoti atliekas kol kas turi tik pusė šalies gyventojų
Likus keliems mėnesiams iki datos, kada savivaldybės šalia gyvenamųjų namų turi įrengti antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių aikšteles, konteineriai dūlėja valdiškuose sandėliuose, o verslininkams siūloma prisidėti prie trūkstamos įrangos pirkimo.
Spaudžia reikalavimai
Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad iki 2008 m. sausio 1 d. didžiųjų miestų savivaldybių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės daugiabučių namų rajonuose turi būti įrengta ne mažiau kaip viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė šešiems šimtams gyventojų, o kitų savivaldybių ne mažiau kaip viena aštuoniems šimtams. Beveik visuose miestuose trūksta konteinerių, o ir turimus naudoja ne visos savivaldybės, nes neturi lėšų jiems transportuoti.
Prie namų turi būti statomi trijų rūšių konteineriai stiklui, popieriui ir plastikui. Į pastarąjį turėtų būti metamos ir šiukšlės su metalinėmis dalimis, sulčių pakeliai.
Tačiau šiandien galimybę rūšiuoti atliekas turi tik pusė šalies gyventojų. Didžioji jų dalis gyvenantieji tankiai apgyvendintuose didmiesčių rajonuose. Sudėtingiausia padėtis yra privačiose valdose ir nedidelėse gyvenvietėse, kur prisikviesti šiukšlių tvarkytojus itin sudėtinga.
Situacija labai prasta: savivaldybės joms skirtą užduotį vykdo gana vangiai, Kauno dieną tikino Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.
Jis priminė, kad jau pradeda veikti naujieji sąvartynai, į kuriuos priimamos tik rūšiuotos atliekos, tačiau pati antrinių žaliavų reforma dar neįsibėgėjo.
Rūšiavimo problema ne mažiau opi Latvijai, Lenkijai, gal kiek geresnė padėtis Estijoje. Kitose Europos Sąjungos šalyse rūšiavimo tradicijos gilesnės.
Laiko sandėliuose
Aplinkos ministerijos duomenimis, kai kurios savivaldybės Mažeikių r., Plungės r., Šiaulių r., Pagėgių, Vilkaviškio r., Pakruojo r. ir Akmenės r. praėjusių metų gruodį pirktus konteinerius laiko sandėliuose, o bendrovės Kauno švara direktorius Petras Čiegis piktinosi, kad Kauno miestui kol kas Ministerija neskyrė nė vieno konteinerio.
Visiškai efektyvi parama skiria konteinerius miestams, kurie neturi transporto specifinių formų šiukšlių konteineriams gabenti. O mums, vargstantiems su senais, neduodama nė vieno, guodėsi kaunietis verslininkas. Didžioji dalis iš virš 1,5 tūkst. Kauno antrinių žaliavų konteinerių pirkti prieš dešimtmetį. Artimiausiu metu Kauno švara ketina atnaujinti Senamiesčio ir Centro konteinerius, kurie yra seniausi.
Konteinerių pirkimo bumas
Aplinkos ministerija pernai pagal 48 savivaldybių paraiškas konkursui nupirko 6,8 tūkst. antrinių žaliavų konteinerių, šie jau pristatyti 41 savivaldybei. Likusieji bus atgabenti šį spalį. Tam skirta Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programos lėšų.
Šiuo metu vyksta dar vienas Aplinkos ministerijos konkursas, po kurio savivaldybėms planuojama nupirkti dar apie 6 tūkst. specialių konteinerių. Šiandien šalyje yra apie 15 tūkst. konteinerių, trūksta dar maždaug 10 tūkst.
Kol vienos savivaldybės laukia ministerijos paramos, kitos rado geresnį sprendimą. Pavyzdžiui, Vilnius, skelbdamas miesto atliekų tvarkymo konkursą, konteinerių pirkimo atsakomybę užkrovė operatoriui įmonei, kuri rūpinsis atliekų tvarkymu.
Visos konkurse dalyvavusios bendrovės sutiko su šia sąlyga, sakė Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė.
Gyventojai rūšiuoti nori
Nuolatinis visuomenės skatinimas rūšiuoti atliekas, siekiant kuo daugiau jų perdirbti ir kuo mažiau išvežti į sąvartynus, jau duoda vaisių nemažai žmonių yra nusiteikę antrines žaliavas mesti į specialius konteinerius. Visuomenės informavimui apie šiukšlių rūšiavimą Aplinkos ministerija 2006 m. skyrė 800 tūkst. litų, o šiemet 1,7 mln. litų.
Atliekų rūšiavimo praktika ne tokia efektyvi kaip propaganda. Anot A.Spruogio, gyventojai pagrįstai piktinasi, kad trūksta antrinėms žaliavoms surinkti skirtų konteinerių: iki įrengtų aikštelių tenka gerokai paėjėti, o jose pastatyti konteineriai dažnai būna perpildyti.
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vedėjas Rimantas Rutavičius pabrėžė, kad šiukšles vertėtų vežti dažniau šiuo metu mieste konteineriai tuštinami du tris kartus per savaitę.
Beveik vykdome reikalavimus
ES teisės aktuose pažymima, kad iki 2012 m. Lietuvoje turi būti surenkama ir perdirbama ne mažiau kaip 60 proc. stiklinių pakuočių atliekų, tiek pat popierinių ir kartoninių pakuočių atliekų, 22,5 proc. plastikinių pakuočių atliekų, 50 proc. metalinių pakuočių atliekų, 15 proc. medinių pakuočių atliekų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, beveik visų atliekų sutvarkoma šiek tiek daugiau, negu reikalaujama. Per mažai surenkama tik stiklinių pakuočių atliekų jų reikėtų sukaupti dukart daugiau.
Rūšiuoti pigiau
Europos Sąjungos valstybėse naudojami ekonominiai mechanizmai, skatinantys rūšiuoti šiukšles. Rūšiuotos atliekos išvežamos nemokamai, o už perdirbti netinkamų atliekų išgabenimą tenka mokėti. Šia kryptimi jau pasuko ir kai kurios mūsų šalies savivaldybės, kitos kol kas nėra apsisprendusios, kaip tvarkyti atliekas.
Įmonės noriai rūšiuoja atliekas, nes žino, kad jos turi vertę, bet gyventojus reikia nuolatos skatinti tai daryti, kalbėjo R.Radavičienė.
Šiuo metu Kauno, kaip ir kitų miestų, gyventojams antrinių žaliavų išvežimas nieko nekainuoja. Mokamas tik nerūšiuotų šiukšlių tvarkymas. Vienam kauniečiui per mėnesį pastaroji paslauga kainuoja apie 27 litus. Skaičiuojama, kad vienas žmogus per mėnesį sukaupia apie 2 kubinius metrus šiukšlių, o vieno kubinio metro išvežimo tarifas beveik 14 litų.
Gamintojams mokesčiai
Už aplinkos teršimą pakuotėmis ir gaminių atliekomis šalies gamintojai turi mokėti keturių rūšių mokesčius, šie keliauja į valstybės biudžetą (30 proc.) ir į savivaldybių biudžetus (70 proc.). Lėšos naudojamos įgyvendinant aplinkos apsaugos projektus.
Pasak R.Radavičienės, kai kurių valstybių gamintojai labiau prisideda prie šiukšlių reformos jie perka konteinerius, kad paslauga pigiau atsieitų gyventojams. Svarstoma, kad mūsų šalies verslininkai galėtų daryti tą patį.
Tačiau Kauno dienos kalbinti įmonių vadovai skeptiškai vertina šią Ministerijos idėją. Jų įsitikinimu, valdininkai pirmiausia turėtų pasirūpinti strategija ir konkrečių veiksmų planu, o tik tada ieškoti resursų techninėms priemonėms.
Mes verslininkai, o ne labdaros organizacija. Nematau naudos prisidėti prie konteinerių pirkimo, čia valstybės reikalas, bendrovės Suslavičius-Felix generalinis direktorius Darius Taraila įsitikinęs, kad į kvietimą verslininkai atsilieptų tik tada, jei būtų sumažinti taršos mokesčiai.
Kasmet po maždaug 250 tūkst. litų pakuočių atliekoms tvarkyti skiriančio Ragučio generalinį direktorių Vytautą Meištą valdininkų idėja taip pat nustebino: Tikriausiai mandagiai atsisakytume prisidėti, nes ir taip sumokame daug mokesčių. Konteineriams pirkti turėtų būti naudojami valstybės pinigai, be to, šiukšlių rūšiavimui milžinišką paramą skiria ir Europos Sąjunga.
Bendrovės Kraft Foods Lietuva Korporacinių reikalų skyriaus projektų vadovas Baltijos regionui Marius Giržadas įsitikinęs, kad perkant specialius konteinerius atliekų rūšiavimo problemos išspręsti nepavyks. Šiuo metu, anot jo, tik gamintojai bei importuotojai užsiima atliekų rūšiavimu ir perdirbimu. O savivaldybės didžiausios aplinkos teršėjos neturi konkretaus plano, kaip joms tvarkyti šią sritį.
Naujausi komentarai