Rusiško kapitalo prekybos tinklas klesti: tuščias skrandis daro savo?

„Jeigu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje „Mere“ užsidarė, nes neatlaikė konkurencijos, tai Lietuvoje jie smagiai gyvena“, – sakė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.  

Šalyje veikia jau dvidešimt šio tinklo parduotuvių. Pasak „Pricer.lt“ ekspertų, jei situacija dėl maisto kainų nepasikeis, rusiškas parduotuvių tinklas ne tik plėsis, bet ilgainiui taps ir rimtu rinkos dalyviu. Nors infliacija Lietuvoje mažėja penktą mėnesį iš eilės ir šiuo metu siekia apie 17 proc., „Pricer.lt“ skaičiuoja, kad vasarį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su pernai, vis tiek – 17 eurų brangesnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kuo tuštesnis skrandis, tuo mažiau žmones veikia kažkokia ideologija“, – apie šio tinklo populiarumą svarstė P. Čepkauskas.

„Jeigu čia pigesnės lietuviškos prekės, kodėl gi nenusipirkti jų“, – teigė kalbinta pašnekovė.

Kuo tuštesnis skrandis, tuo mažiau žmones veikia kažkokia ideologija.

 

„Labai blogai, kad didėja kainos. Kur pigiau, ten žmonės ir eina“, – sakė pašnekovas.

„Aš čia einu pirmą kartą. Kol kas – iš smalsumo“, – teigė moteris.

Ilgametę patirtį su prekybos tinklais turintys komunikacijos specialistai aiškina, kad į vertybes ar įmonės reputaciją dėmesį visada kreipė labiau aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys pirkėjai. Tačiau norintiems sutaupyti, tai – visai nesvarbu.

„Lietuvos pirkėjas yra labai jautrus kainai. Ir tai yra daugelį metų pasikartojanti tendencija. Ir jeigu reikia rinktis produktus, kurių kainos labai padidėjusios, tai pirkėjai yra linkę nekreipti dėmesio į tą reputaciją ir vertybinę poziciją. Vis dėlto ieško geresnių pasiūlymų kainos atžvilgiu“, – konstatavo komunikacijos ekspertė Berta Čaikauskaitė.

„Pricer.lt“ teigimu, palyginti su sausiu, vasario mėnesį maisto produktų kainos augo 1 proc. arba 80 centų. Labiausiai brango juoda duona, kiaušiniai, pigiausias batonas, cukrus, pomidorų sultys ir vištiena.

„Lyginant su praeitais metais, atpigusių prekių vasarį iš viso nėra“, – teigė P. Čepkauskas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kol mažesnes pajamas gaunantys pigesnių prekių ieško net ir rusiško kapitalo prekybos tinkluose, kitų vartotojų elgsena kol kas reikšmingai nesikeičia.

Jei vartojimo apetitas išliks atsparus, vartotojų elgsena taip greitai nepasikeis, natūralu, kad nebus daug priežasčių pardavėjams tas kainas mažinti.

 

„Kaina yra paklausos ir pasiūlos sankirtos taškas. Ir jeigu vartojimo apetitas išliks atsparus, vartotojų elgsena taip greitai nepasikeis, kaip mes manėme, tai natūralu, kad nebus daug priežasčių pardavėjams tas kainas mažinti“, – aiškino „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Ekonomistai pripažįsta, jog tikėjosi, kad šildymo sezonas ar keliamos palūkanos paveiks mažmeninės prekybos apyvartą. Tai paskatintų didesnę prekybos tinklų konkurenciją, o kartu ir greitesnį kainų kritimą. Tačiau nutiko priešingai. Eurostatas skelbia, kad mažmeninė prekyba Lietuvoje sausį, palyginti su gruodžiu, išaugo net 2 proc. Tai rodo vartojimo atsparumą. Ekonomistų teigimu, nors dabartinės aplinkybės maisto kainoms mažėti, atrodo, palankios, tačiau realų poveikį gyventojai anksčiausiai pajus tik šių metų vasarą.