– Kodėl rugsėjis finansiškai yra sunkiausias mėnuo? Daugeliui gali atrodyti, kad daugiau išlaidų būna prieš Kalėdas.
– Rugsėjis yra mėnuo, kai žmonės po vasaros būna šiek tiek daugiau išleidę. Vis tiek būna atostogos, kelionės, o tada staiga ateina rugsėjis ir atsiranda tam tikrų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, vaikams į mokyklą.
Be to, lietuviai pagal išlaidų krepšelį šiek tiek skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio. Maistui ir transportui jie išleidžia apie 34 proc. savo išlaidų, o ES vidurkis siekia apie 26 proc. Tai yra gana didelė dalis, todėl papildomos išlaidos vaikams, prekėms ir panašiai tampa dar didesne našta.
– Vadinasi, didžioji dalis papildomų išlaidų yra susijusios su vaikais, mokykla ir pasiruošimu jai. Kitas dalykas – po vasaros žmonės jau būna daugiau išleidę.
– Taip. Finansininkai visada sako, kad reikia turėti tam tikrą rezervą ir jį sau apskaičiuoti, bet žmonės vasarą, kai geras oras, dažnai tai pamiršta.
Paprasčiausiai reikėtų kartais atsidėti pinigų, kad rugsėjį tai nebūtų tokia didelė našta. Visi sako – turėk bent šešių mėnesių rezervą arba kiekvieną mėnesį atsidėk, pavyzdžiui, po 100 eurų, ir rugsėjį tos išlaidos nebebus tokios didelės. Tačiau daugumai taip nėra.
– Jūs matote klientų pinigų judėjimą. Kaip dažnai atėjus rudeniui žmonės skolinasi iš savęs? Kalbu apie taupomuosius indėlius.
– Taupomieji indėliai yra gana įdomus produktas, nes jie parodo trumpalaikius žmonių pinigus. Žmogus pasideda pinigus, nori uždirbti šiek tiek mažesnes palūkanas nei už terminuotąjį indėlį ir laiko juos būtent tokioms išlaidoms.
Iš apyvartų, kurias pastebime, matyti, kad žmonės jau net liepos pabaigoje pradeda po truputį mažinti savo taupomųjų indėlių balansus, o rugsėjį jie dar labiau krenta, nes tuos pinigus tiesiog reikia išleisti kitoms rudens reikmėms.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip dažnai atėjus rudeniui žmonės skolinasi iš finansų įstaigų? Ar pastebite tokią tendenciją?
– Daugiametė patirtis rodo, kad jau liepos pabaigoje atsiranda didesnis vartojimo paskolų bumas. Tai gali būti susiję ir su pačia vasara, tačiau kartu ir su artėjančiu rugsėju, kai, pavyzdžiui, reikia vaikui nupirkti kompiuterį ar kitų daiktų.
Lietuviai, palyginti su kitomis šalimis, gana mažai naudoja kredito korteles. Tai yra paprastesnis būdas turėti kortelę ir galimybę išleisti pinigų tada, kai reikia kažką įsigyti.
– Kada situacija, kalbant apie pinigus ir jų srautus, normalizuojasi? Ar rugsėjį prasideda sunkesnis laikotarpis, tada ateina šildymo sezonas ir situacija pagerėja tik pavasarį?
– Geras klausimas. Kai kuriems žmonėms situacija normalizuojasi, tačiau kitiems tai yra gana tęstinis laikotarpis praktiškai iki pavasario, nes, kaip ir sakote, prisideda šildymo išlaidos ir panašiai. Kai kuriems žmonėms iš tokios situacijos išsikapstyti užtrunka labai ilgai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)