- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai vadovaujasi principu „rinkis prekę lietuvišką“, tačiau šis kol kas negalioja lietuviškų prekės ženklų kūno priežiūros ir kosmetikos priemonėms, pastebi didžiųjų prekybos centrų atstovai. Lietuviškos kūno kosmetikos pardavimai tesudaro 9–10 proc. visos apyvartos. Rinkodaros specialisto Lino Šimonio teigimu, šią situaciją pakeisti įmanoma.
„Kol kas sunku būtų lyginti pirkėjų meilę lietuviškiems maisto produktams ir lietuviškai kosmetikai. Mūsų tinkle lietuviški prekių ženklai sudaro apie 10 proc. visų parduodamų kosmetikos, kūno priežiūros priemonių. Tačiau pastebime, kad šis segmentas nuosekliai auga“, – pažymi prekybos tinklo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė skaičiuoja, kad „Maxima“ prekybos tinkle yra maždaug 350 kosmetikos priemonių, pagamintų Lietuvos gamintojų, o jų pardavimai sudaro maždaug 9 proc. visų pardavimų.
„Palyginę šių ir praėjusių metų pardavimus, matome, kad lietuviškų prekės ženklų kosmetikos pardavimai yra išaugę maždaug dviem procentais. Kiekvienais metais augimas yra tolygus. Galvojame, kad jis galėtų būti didesnis, jei tiekėjai pasiūlytų daugiau įvairesnių prekės ženklų ir įvairesnės produkcijos, daugiau padirbėtų vystydami prekės ženklą“, – kalba R. Saulytė.
Savo ruožtu prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis teigia, kad tiek kalbant apie kūno priežiūros prekes, tiek apie veido kosmetiką ar šampūnus – visur lyderiaujančiose pagal pardavimus pozicijose galime rasti ir produktų su lietuviškais prekių ženklais.
Pasak rinkodaros specialisto L. Šimonio, žmogus neturi laiko gilintis į produkto sudėtį, tad renkasi tą, apie kurio prekės ženklą turi nuomonę.
„Apie kūno priežiūros priemones, jei jos yra, tarkime, iš Skandinavijos, greičiausiai manome, kad yra natūralios, jei iš Prancūzijos – turbūt labai gerai, prabangu, jei iš Vokietijos – atsiduoda tepalu, nes Vokietija – žinomiausia kaip automobilių gamintoja. 9–10 proc. yra fantastiškas rezultatas, nes Lietuva nėra ta šalis, kuri, manoma, galėtų atlikti didelius mokslinius tyrimus ir pagaminti gerus produktus. Tie 9 proc., matyt, parduodami dėl geros kainos, taip pat todėl, kad tikima, jog, kaip ir lietuviški maisto produktai, kūno kosmetika yra natūralesnė“, – teigia rinkodaros specialistas.
Atsiranda patrauklių lietuviškų naujovių
Pagrindinę lietuviškos kosmetikos pardavimų dalį, anot „Maxima“ ir „Rimi“ prekybos tinklų atstovių, užima „BIOK laboratorijos“ linijų „Rasa“, „Margarita“, „Aras“ kosmetikos priemonės.
G. Bielskytės teigimu, „Rimi“ prekybos tinkle labai pasiteisino ir nišinių natūralių „Uoga Uoga“ gaminių pasiūlymas pirkėjams.
„Šio ženklo gaminių pardavimai viršijo mūsų lūkesčius, artimiausiu metu planuojame šios kosmetikos turėti visose mūsų „Rimi Hypermarket“ formato parduotuvėse. Nors neprekiaujame dekoratyvine kosmetika, tačiau šiam gamintojui padarėme išimtį – šiandien mūsų lentynose galima rasti ir „Uoga Uoga“ pudrų, blizgesių lūpoms ir kitų produktų. Šios sėkmės paskatinti į savo lentynas priėmėme ir kito lietuvių gamintojo „You&Oil“ gaminius, kurių gamybai naudojami eteriniai aliejai“, – pasakoja pašnekovė.
G. Bielskytės teigimu, nors didelė dalis pirkėjų vis dar pagal įprotį renkasi didžiųjų užsienio gamintojų – „L`Oreal“, „Nivea“, „Dove“ – produkciją, lietuviškos kosmetikos pardavimai auga, nes pirkėjai ieško nišinių, natūralių, geros kokybės produktų ir juos randa tarp lietuviškų gamintojų gaminių.
Padėtų naujovės ir dėmesys produkcijai
Principas „rinkis prekę lietuvišką“ lietuviškoms kūno priežiūros priemonėms, kosmetikai galėtų prigyti, nes žmonės tiki, kad Lietuvoje pagamintos prekės yra kokybiškesnės, natūralesnės. Tad žmonės tikrai mielai rinktųsi ir lietuvišką kosmetiką, bet reikia, kad pasiūla būtų didesnė, įsitikinusi R. Saulytė. Jos teigimu, lietuviška produkcija savo kaina gali sėkmingai konkuruoti su atvežtine, natūralumu ji užsienietišką netgi lenkia, tačiau prekės ženklo žinomumu, pasiūla ir naujovėmis lietuviška kosmetika nusileidžia.
„Čia galioja labai paprasta taisyklė – kuo daugiau naujienų siūlai, kuo daugiau kalbi apie tas naujienas ir jų naudą, patrauklumą, tuo pardavimai yra didesni. Užsienietiška kosmetika yra stiprūs prekės ženklai, jie pristato daug naujienų kiekvieną mėnesį, jau nekalbant apie metus. Lietuviai šiuo atveju dar atsilieka. Tačiau jei žiūrėtume į savybes (kažkada esame darę apklausas), lietuviška prekė, palyginti su užsienietiška, laikoma natūralesne“, – kalba pašnekovė.
Prekybos tinklų atstovių teigimu, labai svarbu, kad lietuvišką kūno kosmetiką gaminančios įmonės pasiūlytų naujų, įdomių produktų, atsirastų naujų prekės ženklų.
Pasak rinkodaros specialisto L. Šimonio, dienos, kada lietuviška kosmetika, kūno priežiūros priemonės pardavimais prilygtų užsienietiškai, nebūtų iliuzija, jei Lietuvoje atsirastų stiprus prekės ženklas, kuris turėtų labai stiprias asociacijas su natūralumu, kokybe, tam tikra prabanga ar kitomis savybėmis. Tai galėtų kilstelti nuomonę apie visą lietuvišką kūno kosmetiką.
„Rinkodara prasideda nuo produkto kūrimo, tad dėmesį reikia sutelkti į produkciją, o ne jos reklamą“, – sako L. Šimonis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: galimybių pasas atvertų maitinimą viduje, leistų renginius, asmenines šventes
Vyriausybei ruošiantis svarstyti vadinamojo galimybių paso įteisinimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad jis leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesni...
-
Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir iki jūsų keliaus ilgiau1
Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malon...
-
Viceministras: beveik išseko lėšos darbo paieškos išmokoms
Biudžeto lėšos, skirtos 200 eurų darbo paieškos išmokoms, jau beveik išnaudotos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Vytauto Šilinsko teigimu, šiuo metu diskutuojama, ar tęsti šią paramos prie...
-
M. Skuodis: „Rail Baltica“ jungtis turi tiesiogiai pasiekti Vilniaus ir Kauno oro uostus1
Susisiekimo ministras Marius Skuodis inicijuoja diskusijas apie „Rail Baltica“ europinio geležinkelio jungtį su Vilniaus ir Kauno miestais. Galimybės „Rail Baltica“ geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus aptartos ministr...
-
Tyrimas: Lietuvos logistikos įmonėse – nelegalūs vairuotojų apmokestinimai3
Lietuvos logistikos įmonėse egzistuoja nelegalūs vairuotojų iš trečiųjų šalių apmokestinimai, vadinami „vairuotojų fondais“ arba „bačkomis“, taip pat neteisėti išskaičiavimai iš algos neva padariu...
-
Ministrė tikisi, kad visuomenė ir verslas susipažins su 2,2 mlrd. eurų planu1
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Mindaugui Sinkevičiui pareiškus, kad Vyriausybė slepia planą, kam išleis būsimą 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos pagalbą šalies atsigavimui po pandemijos, ekonomikos ir inovacij...
-
Vyriausybė spręs, ar meno kūrėjų prastovų skyrimą sieti su gaunamu pajamų dydžiu
Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Kultūros ministerijos siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas meno kūrėjams gauti paramą kūrybinės prastovos išmokos skyrimą siejant su gaunamų pajamų dydžiu, o ne su pajamų gavimo faktu...
-
A. Armonaitė: manau, kad visa prekyba jau galėtų veikti2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako mananti, kad visa prekyba jau galėtų veikti, taip pat, laikantis saugumo priemonių, ir maitinimo įstaigos lauke, tačiau negalima užsimerkti prieš situaciją ligoninėse. ...
-
Ministerija Vilniaus metro siūlo nepripažinti ypač svarbiu projektu7
Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti Seimo nutarimo projektui dėl Vilniaus metro pripažinimo ypač svarbiu projektu. ...
-
Norima atverti daugiau veiklų: Vyriausybė svarsto galimybių paso įteisinimą (tiesiogiai)20
Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti, ar įteisinti vadinamąjį galimybių pasą, kuris turėtų leisti atverti daugiau veiklų. Tai BNS patvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...