- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo šių metų lapkričio 1 d. užsieniečiams bus sudėtingiau pradėti smulkų nuosavą verslą Lietuvoje – dvigubai didinamas minimalus bendrovės įstatinio kapitalo dydis (iki 100 tūkstančio litų), taip pat nustatomas naujas reikalavimas, kad užsieniečio įkurta bendrovė vykdytų veiklą ne mažiau nei 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o bendrovėje pilnai darbo dienai būtų įdarbinti ne mažiau nei trys lietuviai.
Teisininkų ir užsienio verslo asociacijų atstovų prieštaringai vertinamos užsieniečių naujos verslo plėtojimo sąlygos reglamentuotos dar šių metų birželio mėn. priimtais Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais.
„Pradėdami verslą Lietuvoje užsieniečiai įgyja teisę apsigyventi ilgesniam laikui Lietuvoje, o kartu ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę, todėl tokiu būdu iš ties neretai būdavo steigiami ir fiktyvūs verslai. Šiais pakeitimais siekiama spręsti imigracijos į Šengeno erdvę problemą, tačiau vargu ar pasirinktą kelią būtų galima vertinti kaip efektyvų sprendimą“ – teigia advokatų kontoros TRINITI asocijuota partnerė Aurelija Rutkauskaitė.
Pasak Amerikos prekybos rūmų Valdybos pirmininko Tado Vizgirdos, šie įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama Lietuvoje užkirsti kelią fiktyvių įmonių steigimui, tikėtina kad sukurs barjerus ir apribos naujų smulkių Amerikos ir kitų šalių kapitalo įmonių steigimą ir verslo plėtrą.
Amerikos prekybos rūmų atstovui pritaria ir advokatė A. Rutkauskaitė, sakydama, kad apsunkiname galimybes užsieniečiams pradėti verslą Lietuvoje, o imigracijos į Šengeno erdvę problemos iš esmės nesprendžiame, paaiškindama, kad pageidaujantiems imigruoti į Šengeno erdvę šiandien yra ir paprastesnių būdų šį tikslą pasiekti: „Pavyzdžiui, šiai dienai Latvijoje teisei į leidimą laikinai gyventi įgyvendinti pakanka įsigyti tam tikro vertės nekilnojamojo turto, tuo tarpu Lietuvoje turimas nekilnojamasis turtas tokios teisės nesuteikia. Negana to, tokiu atveju teisė gyventi Latvijoje suteikiama ne tik į nekilnojamąjį turtą investavusiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams, tuo tarpu Lietuvoje teisė įsivežti šeimos narius ir toliau lieka itin suvaržyta. Mano nuomone, sprendžiant teisinio reguliavimo problemas Europos Sąjungos mastu pasirenkamų priemonių tikslingumas turėtų būti vertinamas kompleksiškai – t.y. Europos Sąjungos kontekste arba bent jau atsižvelgiama į artimiausių kaimyninių šalių praktiką“ – teigia advokatų kontoros TRINITI asocijuota partnerė A. Rutkauskaitė.
Amerikos prekybos rūmų atstovas siūlo priimant tokius sprendimus atsižvelgti ir į platesnę tarptautinių santykių reguliavimo perspektyvą: „Šiuo metu Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos artėja prie transatlantinės laisvos prekybos sutarties pasirašymo, kuria siekiama mažinti tiek tarifinius tiek netarifinius barjerus ir paskatinti šių didžiųjų ekonomikų glaudesnį bendradarbiavimą. Tuo tarpu inicijuodami tokias priemonės kaip dvigubai didesnio įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas bei būtinybė įdarbinti ne mažiau nei tris lietuvius elgiamės atvirkščiai ir apsunkiname smulkių ir vidutinių užsienio investuotojų galimybes pradėti verslą Lietuvoje.“ – atskleidžia tarptautinių santykių reguliavimo prieštaravimus T.Vizgirda.
Remiantis Europos migracijos tinklo duomenimis, 2013 m. Lietuvoje buvo išduoti apie 4,2 tūkst. leidimai užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos pagrindu, t.y. šiems dažniausiai įsigijus Lietuvoje registruotas įmones ir paskyrus save jų vadovais.
Šiuos įstatymo pakeitimus pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vadovaujamas pirmininko Artūro Paulausko. Jie aktualūs ne Šengeno erdvei priklausančių valstybių piliečiams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys, ar kurortuose uždrausti nedideles statybas be leidimų
Seimui rugsėjį jau kartą atmetus siūlymą kurortinėse ir saugotinose teritorijose uždrausti nedidelių ir nesudėtingų negyvenamosios paskirties statinių, pavyzdžiui, sodo namelių, statybas ir rekonstrukcijas be leidimų, valdantieji siekia tokį dra...
-
Skrydžiai iš Lietuvos į Tel Avivą ir atgal toliau nevyksta1
Skrydžiai iš Lietuvos į Tel Avivą ir atgal toliau nevyksta, sako Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Tadas Vasiliauskas. ...
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą2
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą9
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...