- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po pandemijos atsigaunantys restoranai vėl nežinioje ir baimėje. Taip reaguojama į premjerės Ingridos Šimonytės išsakytas mintis, kad lengvatinis 9 procentų PVM maitinimo paslaugoms neturėtų būti pratęstas. Anot premjerės, subsidijos turi aiškias ribas, o karas Ukrainoje maitinimo sektoriaus neveikia. Restoranai tam turi kitokį atsaką, praneša LNK.
„Mes jau pripratę prie šilto, šalto ir toks jausmas, kad restoranai gamina ne patiekalus, o eurus. Atrodo, kad gyvenam vis geryn ir geryn, o iš tikrųjų ta tiesa yra kitokia. Pradedant nuo to, kad pandemija baigėsi tik gegužės 1 d. To visi restoranai laukė. Dar nesibaigus pandemijai prasidėjo karas. Vasario 24 d. atsišaukė visos rezervacijos. Galėjau drąsiai mėnesiui uždaryti restorano duris ir pakalbinti „Išėjau atostogų“, nes kas eis karo metu džiaugtis, linksmintis ar vienokios, kitokios progos švęsti. Tas psichologinis nusiteikimas nelankyti restoranų, juk ne pirmo būtinumo, o eiti pirkti druską, actą ar sodą ir kaupti atsargas namuose. Tai tas mėnuo tikrai buvo išbrauktas iš restoranų gyvenimo“, – sakė restorano „Ertlio namas“ vadovas Tomas Rimydis.
Prasidėjęs karas Ukrainoje, sumažėjęs turistų skaičius Lietuvoje ir pabrangusios maisto produktų kainos sudavė smūgį viešojo maitinimo įstaigoms.
„Visi trys vienodai ir dar ketvirtas – Vyriausybė, nes tokios žinios, kad lengvata yra pabaigiama, nes mes jau atsigavom. Tikrai tai nėra tiesa, reikėtų diskusijų, atsisėsti prie apskrito stalo ir pasverti. Mes metus laiko neturėjom tų kompensacijų, o dabar apie pusę metų jas gavom, tai reikėtų atsisėsti ir pažiūrėti, kokį naudingumą turėjo Vyriausybės parama ir ar nebus, kad surinko net daugiau mokesčių negu tikėjosi vien iš mūsų sektoriaus“, – teigė T. Rimydis.
Per pandemiją skirtos subsidijos ir 9 proc. PVM lengvata padėjo restoranų verslui išgyventi, tačiau ant kojų atsistoti nepavyko.
„Ši priemonė tikrai buvo teisinga, reikalinga, būtina ir tikrai šitam sektoriui padėjo išgyventi tą sunkųjį laikotarpį, bet nepadėjo sumažinti skolų ir atsistoti ant kojų. Nepasiekėm mes to prešpandeminio lygio, kurį turėjom. Pagalba dabartinėj situacijoj mums tikrai būtina. Vien tai, kad mes nesam jokiuose kompensacijos mechanizmuose energetiniam sektoriuje – viešbučiams, kitiems verslams kompensuos, amortizuos tuos kainų pokyčius, o mūsų sektorius nieko negaus. Energetiniai resursai man asmeniškai restorane pabrango dvigubai. Darbo užmokestis – nuo 15 iki 25 proc. iškilo. Produktai, infliacija... kasdien sąskaitos vis kyla ir kyla“, – skundėsi restorano vadovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Jie tikėjosi atsigavimo, kaip ir daugelis, bet jo nėra, turistų nėra, tai kas jiems belieka – baigti pasirodymą šitoj scenoj.
Nemažai restoranų nesugebėjo atlaikyti pandemijos ir prasidėjusio karo, todėl jiems teko užsidaryti. Anot pašnekovo, sunku kažką planuoti, nes nežinia, kaip situacija klostysis ateinantį rudenį. Gali būti, kad vėl grįšime prie apribojimų, kurie iššauks nuostolius paslaugų sektoriui.
„Nereikia niekur eiti, čia šalia yra Pilies gatvė, praeikit pro ją ir pamatysit, kiek restoranų jau yra užsidarę, išsiparduoda. Jie tikėjosi atsigavimo, kaip ir daugelis, bet jo nėra, turistų nėra, tai kas jiems belieka – baigti pasirodymą šitoj scenoj. Ar bus daugiau (užsidarančių restoranų – red. past.) – tikrai taip, nes pasibaigus karantinui, visoms subsidijoms, atidėti mokesčiai niekur nedingo, juos reikia sumokėti, valstybei grąžinti atidėjimus ir iš kažkur tų pinigų gauti. Kai pajamų yra ribotas skaičius dar prisideda visi energetikos ištekliai. Mes kaip grūdas girnose – išgyvensim ar ne. Kas gali atsakyti, kas bus rudenį. COVID-19 niekur nedingo ir kas žino, kas bus spalį, lapkritį ar gruodį. Ar mes toliau neturėsim ribojimų – srautų valdymo, atstumų ir pan.–, kas neleidžia mums gauti pajamų“, – situaciją aiškino T. Rimydis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: savivalda gydymo įstaigas galės atleisti nuo NT mokesčio
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai siūlant palikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą privačioms medicinos įstaigoms, finansų viceministrė sako, kad sprendimą, atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti, turi priimti savivalda. ...
-
Konkurencijos taryba: siūloma perteklinės energijos apskaita gali būti diskriminuojanti
Seime svarstomas Energetikos ministerijos siūlymas įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų pagamintą ir į tinklą patiektą perteklinę energiją gali diskriminuoti dalį gaminančių vartotojų, sako Konkurencijos taryba. ...
-
Prezidentas pasirašė kailinių žvėrelių ūkių draudimo įstatymą7
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo. ...
-
G. Skaistė: nauji pasiūlymai dėl NT mokesčio nekeičia jo esmės4
Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės. ...
-
Savivaldybių asociacijos vadovė: apleistą NT būtų galima apmokestinti iki 9 proc. tarifu5
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas. ...
-
Prognozės: Lietuvos ekonomika šiemet smuks, kitąmet – paaugs4
Lėtai atsigaunant realiajam darbo užmokesčiui ir esant silpnai išorės paklausai, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų sumažėti 0,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas sieks 1,5 proc., prognozuoja Europos rekon...
-
R. Bilkštytė abejoja, ar norėdami mokėti mažiau NT mokesčio vėjininkai mažins vertę
Vėjo jėgainių vystytojai, siekdami ateityje sumokėti kuo mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, negalės dirbtinai susimažinti mokestinės vertės, tikina finansų viceministrė. ...
-
D. Kreivys: sinchroniniai kompensatoriai – kertiniai sinchronizacijos projektai1
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetik...
-
Pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo į 34 vietą
Šiais metais pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Seimo komitetas lauks pastabų dėl siūlymo drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Inicijavęs pataisas, kuriomis norima griežtinti prekybininkų ir tiekėjų santykius, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas jų imsis spalio pabaigoje. Iki to laiko komitetas lauks suinteresuotų asmenų ir Konkurencijos tarybos pastabų. ...