- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol Valstybinių miškų urėdija (VMU) planuoja rekordinį uždarbį iš parduotos valstybinių miškų medienos, gamtosaugininkai tikina, kad planuojama grąža valstybės biudžetui būtų didesnė, jei miškas būtų naudojamas ne kaip žaliava. Kokia ta nauda būtų, anot aplinkosaugos atstovų, Lietuvoje neskaičiuojama, o pats valstybės požiūris į gamtą – pasenęs.
VMU pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
„Išliekant medienos paklausai ir pirkėjų aktyvumui, VMU užtikrins ir stabilią ekonominę grąžą valstybei. Planuojama, kad VMU šiais metais uždirbs 200 mln. eurų pajamų ir 70 mln. eurų normalizuoto pelno. Kitais metais, planuojama, pardavimo pajamos sieks 238 mln. eurų, normalizuotas pelnas taip pat bus didesnis nei šiais metais“, – pranešime spaudai rašo urėdija.
VMU skaičiuoja, kad žaliavinės medienos kaina kitų metų pirmajam pusmečiui padidėjo 9,9 proc., o vidutinė miško kirtimo liekanų kaina – 131 proc.
Mediena dar ne viskas
Pasak Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovo Mindaugo Potapovo, valstybė dabartine miškų politika kuo didesnės ekonominės naudos siekia mišką naudojant tik kaip žaliavą, tačiau ekonominę grąžą teiktų ir nemedieninių miško išteklių panaudojimas.
„Po šituo skambiu žodžiu slepiasi visiems girdėti ir pakankamai paprasti dalykai, kaip sveikatinimasis miške, rekreacija miškuose, turizmas miškuose, taip pat bitininkystė, augalininkystė, žolininkystė, grybavimas, įvairios miško nešamos naudos, kurios gali prisidėti prie valstybės ekonomikos auginimo, gaivinimo“, – pirmadienį naujienų agentūroje ELTA rengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Potapovas.
Jo teigimu, kol miškas bus naudojamas tik kaip medienos šaltinis, alternatyvų uždirbti iš miško Lietuvoje mažės.
„Kas nutinka, kai mišką naudojame kaip medienos šaltinį – galimybės naudoti mišką, kaip nemedieninės miško ekonomikos šaltinį, nyksta, nes naikiname miškus, kurie turi potencialą suteikti tokį nemedieninės miško ekonomikos augimą“, – kalbėjo M. Potapovas.
Už tvarų miško naudojimą pasisakančios asociacijos „Gyvo žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė teigia, kad vertinti miškų valstybei duodamą ekonominę naudą skaičiuojant tik medienos išteklius – netikslu. Anot jos, Lietuvoje neskaičiuojama, kokią žalą gamtai daro miško kirtimai, prarandant galimybę iškirstuose plotuose plėtoti alternatyvias miško panaudojimo paslaugas.
Lietuvoje yra problema, kad neskaičiuojamos ekosisteminės miško paslaugos – suskaičiuojame, kiek mediena davė vertės, bet neskaičiuojame, kiek buvo prarasta kitų verčių.
„Lietuvoje yra problema, kad neskaičiuojamos ekosisteminės miško paslaugos – suskaičiuojame, kiek mediena davė vertės, bet neskaičiuojame, kiek buvo prarasta kitų verčių“, – spaudos konferencijoje sakė M. Peldavičiūtė.
Jos vertinimu, iš miško kirtimų valstybė gauna mažiau ekonominės grąžos, nei jos sugeneruotų išplėtota nemedieninių miško išteklių panaudojimo infrastruktūra.
„Yra padaryti tyrimai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kad, deja, miške būtent medienos teikiama nauda yra 2,5 karto mažesnė, negu visos kitos paslaugos. Tai reiškia, jeigu mes džiaugiamės gavę naudą iš medienos, mes sunaikiname visas kitas teikiamas paslaugas, kurios irgi neša ekonominę naudą“, – sakė M. Peldavičiūtė.
Savo ruožtu M. Potapovas pabrėžė, kad ekonominė nauda pardavus miško žaliavas yra vienkartinė, kai tuo tarpu jį pritaikius sveikatinimui ar rekreacijai ilgalaikė ekonominė grąža būtų didesnė.
„Mišką nukirtus, pelną gauni vieną kartą. Tam, kad jis kitą kartą duotų pelną, reikia palaukti bent 70 metų. Tuo tarpu kai turi nemedieninės miško ekonomikos perspektyvas, naudoji tą patį mišką nekirsdamas jo metai po metų ir jis tau duoda tęstinę grąžą. Tikrai didelis klausimas, ar ta grąža yra jau tokia ir didelė“, – pridūrė M. Potapovas.
Neplanuojama į ateitį
Šalia miškų gyvenančių bendruomenių atstovės Dr. Jurgitos Rotomskienės nuomone, VMU miškų panaudojimo politika yra atgyvenusi – ji skatino visus valstybinius miškus (apie pusę Lietuvos miškų) valdančią urėdiją negyventi praeitimi ir įsiklausyti į aplinkosaugininkų siūlymus.
„Požiūris „duoda daug pinigų šiandien, o aplinkosaugininkai veikia taip, kad tų pinigų būtų mažiau“ vyravo visame pasaulyje dar praėjusį šimtmetį, kai aplinkosauga buvo priepriešiais pastatoma ekonomikai. Ką skelbia VMU rodo labai blogą situaciją jų suvokimo prasme. Realiai rodo, kad klimato krizė dar kol kas yra visai nesuvokiama, kuri, kaip sakome jau pro duris ateina pas mus“, – pažymėjo J. Rotomskienė.
Gamtosaugos organizacijos „Aplinkos forumas“ vadovė Lina Paškevičiūtė konferencijoje kalbėjo, esą ateityje vis vien reikės kirsti mažiau ir iš miškų gaunamą ekonominę grąžą grįsti ne pajamomis iš medienos, o alternatyviu miško panaudojimu.
„Taip, sėdime ant vartojimo adatos ir mums yra labai svarbu, kad būtų gaminama daug medienos gaminių ir kuo greičiau. Bet ateities ekonomika yra ne apie tai. Ateities ekonomika yra apie tai, kaip mums sumažinti žaliavų poreikį iš miškų, ekosisteminį spaudimą, ir vis tiek turėti ekonomiką. Raktas yra nemedieninė ekonomika“, – pabrėžė L. Paškevičiūtė. „Aplinkosaugos koalicijos“ vadovė įsitikinusi, kad jau dabar reikia fiksuoti, kokią ekonominę grąžą valstybei teikia nemedieninių miško išteklių panaudojimas.
Stabdo dalyvavimą miškų susitarime
Didžioji dalis aplinkosaugininkų, gamtininkų, mokslininkų ir kitų nemedieninio sektoriaus atstovų pirmadienį paskelbė stabdą dalyvavimą Nacionaliniame miškų susitarime (NMS), nepatenkinti suformuluota NMS vizija.
L. Paškevičiūtė teigė, kad iš Aplinkos ministerijos (AM) inicijuoto derybų proceso traukiasi apie trečdalį visų dalyvių – gamtosaugos interesų atstovai. NMS susitikimuose nebeturėtų likti didžiosios dalies gamtininkų, klimatologų, bendruomenių, kraštovaizdžio specialistų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų nemedieninių miško ekonomikos sektorių atstovų.
Besitraukiančiųjų teigimu, Aplinkos ministerija (AM) nesugebėjo užtikrinti lygiaverčio miškų pramonės, gamtosaugininkų ir kitų interesų grupių dalyvavimo diskusijose ir leido susitarime dominuoti medienos sektoriaus lobistams, kurie vengia sisteminių pokyčių miškų ūkyje ir siekia išlaikyti dabartinę miškotvarkos politiką.
„Jei eisime šita kryptimi, turėsime situaciją, kada reikės drožti medinį kryžių Lietuvos miškams“, – sakė L. Paškevičiūtė.
Jų įsitikinimu, dabartinis NMS procesas virto viešųjų ryšių akcija, tik imituojančia pokyčius – ministerijos liaupsės susitarimui virs tik viešomis deklaracijomis.
„Aplinkos ministerija, pradėdama Nacionalinį miškų susitarimą, neiškėlė aplinkosauginių tikslų, nenubrėžė ambicijų“, – kalbėjo ji.
NMS paliekančios grupės nori pasiekti, kad saugomos teritorijos iš tiesų būtų saugomos, taip pat tinkamai apsaugotos sengirės, plėsti miško turizmą.
Pasak jų, Lietuvoje mažėja brandžių miškų plotai ir, nors kalbama apie augantį miškingumą, pastebimas mažėjantis miškų tankumas, miškų biologinės įvairovės nykimas, o šalyje vyrauja jauni biologiniu požiūriu mažiau vertingi miškai.
Kaip skelbia AM, NMS tikslas – parengti nacionalinį dokumentą, deklaruojantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakantį į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava. Vienu iš proceso tikslų taip pat laikytinas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.
NMS sudaro pasirengimo, Nacionalinės miškų vizijos, NMS temų, NMS dokumentų etapai. Visam procesui vadovauja koordinacinė grupė, kurią sudaro politinio, ekonominio, ekologinių ir socialinio interesų grupės. Likę NMS dalyviai pagal savo atstovaujamus interesus susitarime dalyvauja susiskirstę į sektorines grupes.
Šiuo metu jau prasidėjęs NMS temų etapas.
Susitarimą Aplinkos ministerija žada pasirašyti iki metų pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys rugsėjį žada planą, kaip žmonėms taupyti elektrą4
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas planas, kaip būtų galima taupyti elektrą. ...
-
Gyventojai vis labiau gręžiasi į atsinaujinančius energijos išteklius4
Pasibaigus kvietimams teikti paraiškas kompensacijoms už elektrines iš saulės parkų gauti, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia sulaukusi beveik 7500 paraiškų už kiek daugiau nei 12,1 mln. eurų. Kvietimui buvo numatyta...
-
Važiavimas gatvėmis – lyg loterija: vietoje remonto darbų statomi įspėjamieji ženklai3
Valstybės kontrolė nustatė, kad 40 procentų šalies kelių – labai prastos būklės: ant jų dangų ne tik provėžos, bet ir didžiulės atsivėrusios duobės, kurias keičia ne remonto darbai, o įspėjamieji ženklai. Ekspertai beda pir&scar...
-
Apie naujus Kinijos grasinimus Lietuvos verslui: tai – tuščias garsas7
Nors apie atstovybę Lietuvoje Taivano vardu buvo paskelbta kiek daugiau nei prieš metus, Kinija toliau lieja tulžį. Kinijos komunistų partijos leidinyje „Global Times“ skelbiama, kad Lietuvos įmonės, prekiaujančios su Taivanu, sulauks...
-
Iš Seimo – siūlymai Vyriausybei dėl pokyčių elektros rinkoje1
Prezidentui ir energetikos ministrui siūlant atidėti paskutinį – trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą, tam pritaria ir dalis parlamentarų. Jie siūlo toliau mokėti kompensacijas gyventojams ir įvesti daugiau saugiklių, ka...
-
R. Karbauskis: daugelį Lietuvos žmonių nuvylė ir net įžeidė tokie premjerės žodžiai90
Antram didžiausiam nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas Energija“ paskelbus apie planus vienašališkai keisti klientų fiksuotos kainos sutartis, Lietuvos viešojoje erdvėje kilo nepasitenkinimo banga. „Valstiečių&...
-
Oro uostuose tęsiasi chaosas, o specialistai sako: nesinervinkite ir žiūrėkite filosofiškai3
Ilgasis Žolinių savaitgalis lietuviams svetur galėjo baigtis kiek kitaip nei planuota. Po kelių dienų atostogų sugrįžti namo ir į darbus galėjo būti ne taip paprasta, nes oro uostuose tęsiasi chaosas. Aviacijos ekspertai įspėja, kad visame pasaul...
-
Ministras: branduolinės energetikos atsisakymas buvo klaida21
Lietuvos sprendimas nebevystyti branduolinės energetikos buvo klaida, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
Patarėjas: prezidentas pritaria elektros rinkos liberalizavimo atidėjimui4
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo atidėjimui, sako jo patarėjas. ...
-
Ekspertas: elektros kainos nesumažės, tačiau žmonėms reikia leisti atsikvėpti2
180 tūkst. gyventojų, pasirinkę „Perlą Energiją“, nežino, ką daryti. Dar 400 tūkst. iš viso nepriklausomo elektros tiekėjo nėra pasirinkę. Prezidentas siūlo pratęsti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą ir neversti ...