Registruotas nedarbas vasarį Lietuvoje nekito ir siekė 9,3 proc.

Kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų. Nedarbo rodikliai mažėjo arba liko tokie pat 39 iš 60 savivaldybių. Biržuose mažėjo labiausiai – 0,4 proc. punkto, o Neringoje didėjo 0,4 proc. punkto, skelbia Užimtumo tarnyba.

„Darbo ieškančių žmonių skaičiaus stabilumas rodo išliekančią gerą darbo rinkos situaciją. Teigiama tendencija – naujų bedarbių vasarį įregistruota penktadaliu mažiau nei sausį“, – pranešime sakė tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Jos teigimu, nepaisant darbo rinkos stabilumo, svarbu atidžiai stebėti ir įvertinti signalus apie galimus asmenų darbo paieškos sunkumus. Fiksuoti didesni nei praėjusių metų vyrų (0,4 proc. punkto), jaunimo iki 29 metų (0,6 punkto) ir  vyresnių nei 50 metų (0,2 punkto) nedarbo rodikliai bei ilgalaikių bedarbių skaičius.

Šalyje bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus ir aukštas. Kovo 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirba 1,45 mln. asmenų – 2,5 tūkst. (0,17 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo žmonių sveikatos priežiūros, švietimo, profesinės, mokslinės ir techninės, informacijos ir ryšių veiklose. Mažėjo transporto ir saugojimo, statybos, viešojo valdymo, apdirbamosios gamybos sektoriuose.  

Vasarį tarnyboje įsiregistravo 20,9 tūkst. naujų klientų, tačiau jų skaičius buvo 21,4 proc. (5,7 tūkst.) mažesnis nei 2023-ųjų sausį ir 0,1 proc. mažesnis nei prieš mėnesį.

Darbdaviai abu šių metų mėnesius pateikė po 13 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau vasarį įregistruota 900 daugiau nei prieš metus. Augimą lėmė didesnė darbo jėgos paklausa prekybos (300 daugiau laisvų darbo vietų), apdirbamosios gamybos (200), transporto ir saugojimo (100) įmonėse ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose (200).   

Aktyviau ieškota statybos darbininkų, žemės darbų mašinų ir judamųjų žemės ir miškų ūkio operatorių.