„Didžioji dauguma butų, 96 proc., sukrenta į iki 200 tūkst. eurų vertę, beveik 4 proc. – į nuo 200 iki 400 tūkst. eurų. Likę 2 tūkst. statinių patenka į likusius intervalus“, – „Nemuno aušros“ frakcijos nariams i trečiadienį teigė K. Maksvytis.

„Lyginant su 2021 metais, pokytis realiai nėra didelis. Yra tose pačiose ribose butai iki 200 tūkst. eurų“, – pridūrė jis.

2025 metų sausį iki 20 tūkst. eurų kainavo 12,5 proc. šalies būstų ir, pasak K. Maksvyčio, lyginant su 2021 metais tai yra pakankamai ženklus mažėjimas.   

Pasak jo, daugiausia būstų yra 20-75 tūkst. eurų vertės. Virš 500 tūkst. eurų kainuojančių būstų Lietuvoje yra 803, o virš 0,8 mln. eurų – 74 būstus. 

Pasak K. Maksvyčio, nuo 2021 metų Lietuvoje NT vertės augo 70–80 proc. Gyvenamųjų namų vertės augimas siekė 75 proc.   

„Išsiskiria poilsio ir  sporto turto vertės didėjimas 96 proc. Bendrabučių augimas irgi labai ženklus“, – tvirtino jis.

Bendra viso Lietuvoje registruoto NT vertė šių metų pradžioje siekė 202,4 mlrd. eurų, iš kurių 158 mlrd. eurų – statinių vertė, o visa kita – žemės.  

K. Maksvyčio teigimu, 2022–2023 metais labiausiai didėjo statinių vertė – 15–20 mlrd. eurų.

BNS anksčiau rašė, kad valdančiosios koalicijos taryba siūlo iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc. Svarstomi ir 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai brangiam turtui. Pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojant būstą būtų taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.

„Nemuno aušra“  jau yra registravusi pataisas, kuriomis siūlo kas trejus metus keisti NT mokestinę vertę. Dabar ji keičiama kas penkerius metus.

RC masinį NT vertinimą atlieka kasmet – kiekvienų metų sausio 1-ąją įsigalioja naujos vidutinės NT rinkos vertės. Jos ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami NT mokesčiai.