Rajono gyventojai panevėžiečiais tapti nenori

Panevėžio savivaldybės užmačios perbraižyti miesto ribas - prijungti aštuonias rajono gyvenvietes - kelia aistras. Galimybė tapti miestiečiais kaimo žmonių nevilioja. Nors tokią poziciją gyventojai kone kategoriškai jau išsakė prieš metus rengtoje apklausoje, tačiau miesto Trišalė taryba apsisprendė kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, kad Panevėžio ribos būtų pakeistos skubos tvarka, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Miestas padidėtų

Jei aukščiausioji šalies valdžia pritars Trišalės tarybos siūlymui, miesto teritorija taptų Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų, Piniavos ir Bliūdžių gyvenvietės. Panevėžio gyventojų padaugėtų mažiausiai 15 tūkst.

Tarp pertvarkos girnų patekę kaimo žmonės svarsto, kad šitaip miesto Savivaldybė ketina užkamšyti biudžete žiojėjančias skyles.

„Miestas iš mūsų nori tik pasipelnyti, papildomų pajamų gauti, o pats nieko nenori įdėti. Kadaise Stetiškius prie miesto prijungė, bet jokio pagerėjimo gyventojai nepajuto. Dauguma molainiškių prieštarauja tokiai pertvarkai“, - tvirtino Molainių kaimo bendruomenės pirmininkas Algimantas Lungys.

Atgraso ir arogancija

A.Lungio teigimu, priežasčių, kodėl žmonės nenori tapti miestiečiais, daug. Kaimo gyventojai baiminasi didesnių mokesčių, abejoja, ar miesto Savivaldybė norės investuoti į prijungtų gyvenviečių gatvių priežiūrą, netiki, kad biudžete būtų surasta lėšų bendruomenių veiklai. Žmones nuo miesto atgraso ir valdininkų arogancija.

„Bendrauti ir miesto Savivaldybės valdininkais sudėtinga. Jiems galima tik raštelį parašyti ir laukti, kol oficialiai abstraktų atsakymą atsiųs. Rajone kas kita - ne tik Savivaldybės valdininkai, bet ir pats meras žmogų tiesiogiai priima, pasikalba“, - pažymi A.Lungys.

Jis guodžiasi, kad civilizuotoje valstybėje be gyventojų pritarimo niekas negali perbraižyti žemėlapio.

„Ne žmonės dirba valdininkams, o atvirkščiai. Bet Lietuva - nenuspėjama šalis. Čia visko gali būti“, - suabejojo bendruomenės pirmininkas.

Tapti miestietėmis tvirtino netrokštančios ir piniavietės Palma Simonaitienė bei jos dukra Renata.

„Mums gerai taip, kaip yra. Labiausiai nenorim būti prijungti prie miesto dėl žemės reikalų. Aišku, kad stebina, kodėl miesto valdininkai kreipėsi į Seimą ir Vyriausybė šito klausimo neaptarę su pačiais gyventojais“, - kalbėjo P.Simonaitienė.

Mamai pritarė ir Renata - tikino, kad jai labiau patiktų gyventi Piniavos kaime nei Panevėžio priemiestyje.

Abejoja kompetencija

Rajono Savivaldybės vadovus stebina, kad apie administracinių ribų pakeitimus diskutuojama su jais net nesitariant.

„Net neturime kam savo nuomonės išsakyti. Žiūrėsim, ar Vidaus reikalų ministerija mūsų paklaus. O Trišalė taryba - tik visuomeninė organizacija. Tegul nesupyksta profesinės sąjungos, bet ar jos kompetentingos savivaldybių ribas nustatinėti. Rajono žmonės manęs klausia, kas tokį cirką sugalvojo“, - teigė rajono meras Povilas Žagunis.

Pasak jo, dėl Panevėžio ribų pakeitimo kiltų nemaža sumaištis, be to, tai būtų ekonomiškai nuostolinga. Rajono Savivaldybė skaičiuoja, kad vien bendrieji teritorijų planai kainavo apie 600 tūkst. litų, niekais pavirstų patvirtintas rajono Savivaldybės strateginis veiklos planas. Mero nuomone, gyvenvietes prijungus prie miesto tektų paleisti rajono Tarybą ir rinkti naują.

„Gyventojai - ne tašės, kad juos būtų galima perstatyti iš vienos vietos į kitą“, - svarbiausią argumentą pateikė P.Žagunis.

Apklausa neįtikina

Politikų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus vienijančiai Trišalei tarybai vadovaujanti miesto vicemerė Zita Kukuraitienė tikina, kad praplėtus Panevėžio ribas būtų išspręstos tarp miesto ir kaimo besiblaškančių gyventojų problemos.

„Dabar ant ribos gyvenantis žmogus nuėjęs į rajono Savivaldybę išgirsta, kad jis priklauso miestui, miesto Savivaldybėje - kad kaimui“, - aiškino Z.Kukuraitienė.

Vicemerė neigia, kad prijungus kaimus prie miesto gyventojams pakiltų žemės mokestis. Pasak jos, brangiau mokėti tektų tik nuomininkams.
Su tokiu vicemerės argumentu nesutinka Piniavos bendruomenės pirmininkas Zigmantas Babilas.

„Aš pats turiu žemės valdos ir mieste, ir kaime. Už arą mieste moku penkis kartus daugiau nei kaime“, - teigė vyriškis.

Z.Kukuraitienė nemano, kad galima remtis prieš metus atlikta rajono gyventojų apklausa dėl seniūnijų prijungimo prie miesto.

„Iš 24 tūkst. seniūnijų gyventojų apklausoje tedalyvavo 1774 žmonės, tai yra vos 7 procentai“, - aiškino vicemerė.

Skaičiuoja nuostolius

Panevėžio ikimokyklines įstaigas lanko apie 300 vaikų, bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 1600 iš rajono važinėjančių mokinių.

P.Žagunio nuomone, už kiekvieną vaiką miestas turėtų tik padėkoti.
„Tie vaikai - išganymas miesto mokykloms. Juk į jas mokinio krepšelį atsineša. Mes irgi būtume labai laimingi, jei jie į rajoną sugrįžtų“, - teigė meras.

Tačiau Z.Kukuraitienė atremia, kad rajono vaikai miestui neša nuostolį, mat krepšelio lėšų pakanka tik vadovėliams pirkti, pedagogų atlyginimams mokėti ir kvalifikacijai kelti.

„O pastatams išlaikyti pinigai skiriami iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Miestui mokyti tiek rajono vaikų per metus kainuoja apie 2 mln. litų. Be to, kodėl rajone gyvenantis P.Žagunis pats savo vaikus leido ne į kaimo mokyklą, o į J.Balčikonio gimnaziją mieste?“ - pažymėjo Z.Kukuraitenė.

Vidaus reikalų ministeriją Vyriausybė įpareigojo per mėnesį galimybę praplėsti Panevėžio ribas aptarti su abejomis savivaldybėmis. Europos vietos savivaldos chartija numato, kad keičiant savivaldybių teritorijų ribas būtina atsiklausti gyventojų nuomonės.

Piniavos gyventojų nuomonės išsiskyrė

Zita Juzėnienė

Rajono Savivaldybė gauna daugiau Europos Sąjungos paramos nei miesto. Netikiu, kad prijungus Piniavą prie Panevėžio mums būtų užlyginta kiekviena gatvėje atsivėrusi duobutė, kaip dabar. Ir žemės mokestis neabejotinai būtų didesnis, nei iki šiol mokame. Dirbu bibliotekoje, daug šia tema su žmonėmis diskutuojame. Tikrai dauguma gyventojų prieštarauja Piniavos prijungimui prie miesto.

Algirdas Servetka

Aišku, kad norėtume būti miestiečiais. Nieko blogo nematau. Miestas ranka pasiekiamas, daugiau nei pusė piniaviečių mieste dirba, o vaikai miesto mokyklose mokosi. Nebijom ir to žemės mokesčio. Su mielu noru miestui priklausyčiau.

Želvienė Danguolė

Geriau būti rajono gyventojais. Labiausiai gąsdina, kad prijungus prie miesto gali žemės mokestis pakilti. Be to, rajone keliai geriau tvarkomi. Ir kultūrinis gyvenimas čia aktyvus - turim stadioną, įvairūs renginiai organizuojami. Sunku pasakyti, ar miesto biudžete atsirastų lėšų mūsų kultūriniam gyvenimui. Dauguma Piniavos žmonių nenori jungtis prie miesto, nes tai mums nieko gero neduotų.