- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsižvelgus į daugiau nei 150 pasiūlymų, patikslintas europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Vilnius–Kaunas specialusis planas, trečiadienį pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).
Kaip teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas, numatyta daugiau dviejų lygių pravažiavimų ir praėjimų per geležinkelį, patikslinti privažiavimo prie sklypų sprendiniai ir geležinkelio trasa ties Rykantais.
„Į daug pasiūlymų, kur įmanoma, buvo atsižvelgta. Savivaldybės ir gyventojai geriausiai žino jiems rūpimus susisiekimo maršrutus, dėl to visuomenės įsitraukimas yra būtinas. Atvesti infrastruktūrą į urbanizuotą teritoriją visuomet sudėtingiau. Procesas turi būti atviras, užtikrintas, atsižvelgta į gyventojų ir verslo interesus bei jų poreikius“, – kalbėjo V. Žalimas.
Pasak bendrovės, rengiant ruožo specialiojo teritorijų planavimo projektą išanalizuota 215 visuomenės pasiūlymų dėl automobilių kelių ir geležinkelio trasos koregavimo, sklypų dalių išpirkimo ir kitų klausimų.
Įvertinus tiek bendruomenių interesus, tiek būsimai linijai taikomus techninius standartus atsižvelgta į pusę – 109 pasiūlymus, dar į 45 – iš dalies.
Vilniaus, Kauno rajonų, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Trakų ir šalia esančių vietovių gyventojų, bendruomenių bei verslo pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 9 dienos.
Planuojama, kad nauja linija eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio ir Kaišiadorių iki Kauno. Taip pat planuojamos jungtys su Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais, Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis.
Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o su papildomomis jungtimis – 156 km.
Nutiesus „Rail Balticą“ kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų truks apie 38 minutes.
Optimali trasos alternatyva – vadinamoji šiaurinė S5 – patvirtinta 2021 metų pabaigoje. Linijos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėjai – „Sweco Lietuva“ kartu su Vokietijos „DB Engineering & Consulting“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?1
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų69
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...