„Paskutinis karinio tranzito traukinys nuvažiavo 2022 metų kovo pabaigoje. Tuo metu, kai rusai žudė ukrainiečius, dar mėnesį per Lietuvą vyko karinis tranzitas į Kaliningradą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Raimundas Lopata. Savo įraše jis paneigė įsitikinimą, kad toks tranzitas sustojo 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą.
„Pasidomėjau, kada iš tiesų buvo sustabdytas karinis tranzitas per Lietuvą. Apklausiau kelis savo kolegas, kada, jų nuomone, karinis tranzitas per Lietuvą nebevyko. Visi maždaug pasakė, kad turėjo nevykti nuo maždaug 2014 m. Krymo aneksija turėjo būti ta raudona linija, kada karinis bendradarbiavimas su Rusija Lietuvai turėjo baigtis. Tuo labiau, kad jo nereguliuoja jokia išskirtinė sutartis, o tėra išskirtinis Lietuvos kompetencijos klausimas“, – pasakoja liberalas.
Anot R. Lopatos, karinis tranzitas yra Lietuvos saugumo problema, o ne Europos Komisijos kompetencija.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
„Pripažindami, kad EK gali gairėmis reguliuoti karinį tranzitą, kas iki šiol buvo išskirtinė Lietuvos kompetencija, leisti ar neleisti, tuo lyg atiduodame tokį svarbų Lietuvai nacionalinio saugumo klausimą iš savo suvereniteto zonos. Gerai, kad dabar uždraudė, kitą kartą gali bandyti „leisti“, – akcentavo Seimo narys.
Jis svarsto, kad atsakingi asmenys Lietuvoje stabdyti karinį tranzitą „išsigando ir pasislėpė už EK nugaros“.
„Taip atsirado tas žymusis išaiškinimas dėl karinio tranzito, kada vienas įtakingas asmuo Lietuvoje džiaugdamasis aiškino, jog tai bus pasiekimas, kuris nutildys visus prieštaraujančius EK gairėms skeptikus“, – aiškino R. Lopata.
Politikas teigia turintis slaptos informacijos, kokios prekės buvo gabenamos.
„Pasidomėjau, kas buvo vežama. Gavau informaciją, kurios negaliu pasakoti, nes ji slapta“, – pažymi parlamentaras.
„Dar kartą – visiems Prezidentams, Premjerams, ministrams. Kaip atsitiko, kad nuo Krymo aneksijos iki pat šių metų pavasario vyko Rusijos karinis tranzitas? Kaip tai dera su mūsų politika?“ – į valstybės pareigūnus kreipėsi R. Lopata.
R. Lopata: sieks išslaptinti „slėptas rusų paslaptis“
Seimo narys R. Lopata informavo, kad šį klausimą aptars Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„NSGK komitete svarstysime šį klausimą, prašydami, visų pirma, išslaptinti, ir aiškintis, kodėl taip buvo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje „Kaliningrado tranzitas ir Europos Komisija“ teigė R. Lopata, esantis šio komiteto nariu.
Keisčiausiu būdu, tai yra užslaptinta. Kitaip tariant, slepiamos rusų paslaptys.
Kokios būtent karinio panaudojimo prekės buvo vežamos, R. Lopata teigė negalintis atskleisti, kadangi ta informacija yra slapta.
„Keisčiausiu būdu, tai yra užslaptinta. Kitaip tariant, slepiamos rusų paslaptys“, – ironizavo R. Lopata.
Parlamentaras paaiškino, kad nesutarimų dėl karinio tranzito tarp Lietuvos ir Rusijos būta paskutiniojo XX a. dešimtmečio viduryje. Tuomet buvo „nukopijuotos“ vokiško tranzito taisyklės, taikytos iš buvusios Vokietijos demokratinės respublikos išvedant sovietų rusų kariuomenę.
Jis pabrėžia, kad leisti ar neleisti vykdyti karinį tranzitą į Kaliningradą sprendžia Lietuva individualiai, tai šalies nacionalinio saugumo klausimas.
„Mes praktiškai jas (tranzito taisykles – ELTA) nukopijavome. Aišku, buvo gana įtemptos dvišalės derybos su Rusija. Bet mums pavyko pasiekti, kad karinis tranzitas būtų mūsų nacionalinė kompetencija, mūsų suvereniteto reikalas“, – tikino R. Lopata.
„Pats mechanizmas vyksta taip: rusai įteikia notą, kad nori vežti tą ir tą. Mes nota atsakome – arba leidžiame, arba ne. Viskas priklauso nuo mūsų valios, galėjome šitą klausimą spręsti savo kompetencijos, atsakomybes ribose. Ypač turint omenyje karą (Ukrainoje – ELTA)“, – dėstė politikas.
„Prieš porą savaičių raštu užklausiau mūsų krašto apsaugos ministro, prašydamas paaiškinti, ar vyksta ir ar vyko. Atsakymą savo „Facebook“ paskyroje surašiau praktiškai tokį, kokį gavau, jis nėra įslaptintas“, – konferencijoje tikino R. Lopata.
„Karinis tranzitas vyko iki šių metų kovo 28 d. Tad supraskite, kad jis vyko ir po 2014 m. (kuomet Rusija aneksavo Krymą – ELTA)“, – pridūrė parlamentaras.
Siūlo dabartinę tvarką pripažinti laikina
Po įvykusio susitikimo su Europos Komisijos (EK) atstovais, Seimo Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata tvirtina, kad tikslas buvo išsiaiškinti, kokiu pagrindu EK pateikė išaiškinimą, leidžiantį sankcionuotas prekes vežti geležinkeliu. Pasak jo, po susitikimo liekama prie prieš tai buvusios nuomonės, kad išaiškinimas neseka iš sankcijų reguliavimo.
„Dokumentas paruoštas aukščiausiu EK užsakymu, ruoštas kartu su Lietuva ir su ja suderintas. Tą dokumentą ruošė EK, kadangi sutarti politiniu lygiu būtų buvę sunku dėl per didelio valstybių narių nuomonių išsiskyrimo“, – trečiadienį Seime spaudos konferencijos metu teigė R. Lopata.
Liberalas tikina, kad dokumentas yra daugiau politinis, nei nuosekliai teisinis ir nėra privalomas Lietuvai, bet Lietuva kartu ruošdama prisiėmė atsakomybę jį vykdyti. R. Lopata ragino už išaiškinimą atsakomybę prisiimti prezidentui ir Vyriausybei.
„Dokumento politinis kontekstas yra karas Ukrainoje, todėl mes kviestume Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę prisiimti atsakomybę už šį dokumentą ir jo įgyvendinimą, ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę, kad šis dokumentas yra laikinas ir laikina tranzito tvarka. Laikinas, kol lieka politinės aplinkybės tam tranzitui“, – sakė liberalas.
Jis aiškina, kad dėl karo Ukrainoje išlieka provokacijų prieš Lietuvą galimybė ir būtų labai logiška, kad Lietuva kas puse metų įvertintų, ar nepasikeitė aplinkybės, kurios leidžia Lietuvą laikyti specialioje Rusijos interesų zonoje, kaip tam tikrų sankcijų išimties zoną, arba teritoriją tarp dviejų Rusijos dalių. Anot parlamentaro, jei Lietuva manytų, kad aplinkybės pasikeitė, ji privalėtų per EK daryti viską, kad tranzito koridoriai būtų panaikinti, kartu su ES arba vienašališkai.
„Šio tranzito laikinumo pripažinimas yra galimas kompromisas, dėl kurio būtų galima visiems susitarti, tuo nepažeidžiant fundamentaliausių Lietuvos saugumo interesų. Ateityje Lietuva visais būdais turėtų vengti prisirišti prie geopolitinės realybės, kad Lietuva yra geografiškai, neva, pasmerkta būti Kaliningrado gerovės užtikrinimo prielaida. Komisija ruošdama šį dokumentą galimai peržengė savo kompetencijos ribas, nes ėmėsi nustatinėti sankcijų išimtis vienai transporto rūšiai – geležinkeliams”, – teigė Seimo narys.
„Tai rimtas ir blogas precedentas ES ateičiai, kai EK apeina politinę sankcijų kontrolę”, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Tačiau liepos 10 d., nepaisant Rusijos grasinimų, įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, jog draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
Vis tik EK liepos viduryje paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
