Pristatė valstybinių įmonių rezultatus: nors lėtai, bet judame centralizacijos link

„Didžiausi pasikeitimai lietė VVĮ antrines įmones. (...) Didžiuliai reikalavimai atsirado skaidrumo srityje. Visos didžiosios įmonės veikia pakankamai skaidriai, bet kai kalbame apie antrines įmones, skaidrumo yra kiek mažiau. Valstybė nori labai sustiprinti būtent šią sritį. Iš esmės buvo suvienodinti reikalavimai antrinėms įmonėms ir VVĮ įmonėms“, – teigė Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovas Vidas Danielius.

Antrinėse įmonėse šiuo metu dirba beveik pusė – 43 proc. – VVĮ dirbančių darbuotojų. Šiandien veikia 43 antrinės įmonės, kurių vertė siekia apie 5,5 mlrd. eurų, o pajamos sudaro apie 70 proc. VVĮ portfelio pajamų. Daugiausia antrinių įmonių priklauso „Ignitis“ ir „EPSO-G“ bendrovėms.

V. Danielius sakė, kad galima pasidžiaugti ir toliau mažėjančiu VVĮ skaičiumi bei ėjimu centralizacijos link.

„Įmonių skaičius tolygiai toliau mažėja. Bendrai valstybės planuose turėtų būti didesnė centralizacija, mažiau valdytojų, mažiau pačių įmonių, mažesnių įmonių, kurios neatitinka valstybės valdomų įstaigų keliamų reikalavimų, jungimas“, – teigė V. Danielius.

Toliau mažėjant valstybei atstovaujančių įmonių skaičiui, judėsime centralizacijos link. Nors pakankamai lėtai, judame to link.

„Toliau mažėjant valstybei atstovaujančių įmonių skaičiui, judėsime centralizacijos link. Nors pakankamai lėtai, judame to link. Tikimės didžiulio šuolio skaidrumo praktikų gerėjime“, – pridūrė jis.

VKC analizės valdysenos skyriaus vadovas Aleksandras Jocys teigė, kad didžiausius VVĮ portfelius 2019 metais valdė Žemės ūkio ministerija ir Susisiekimo ministerija.

„Kalbant apie VVĮ turtą, didžiausią jo dalį valdė Finansų ir Susisiekimo ministerijos, kurioms priklauso du trečdaliai viso valstybės valdomo portfelio, ir tai nėra pasikeitę nuo 2018 metų“, – teigė jis.

Šių įmonių pardavimų pajamos sudaro 75 proc. visų VVĮ pardavimų. Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės į valstybės biudžetą skyrė daugiau nei 70 mln. eurų.

„Finansų ministerijos valdoma „Ignitis“ grupė turi didžiausias pajamas, tai žymiai išaugina Finansų ministerijos portfelio vaidmenį visų pajamų struktūroje. (...) Visgi „Ignitis“ grupė nebeužima svarbiausios padėties dividendų ir pelno įmokos atžvilgiu, matyti vis daugiau diversifikacijos. Susisiekimo įmonės turi žymiai išaugusį indėlį į valstybės biudžetą ir skyrė daugiau nei 70 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų už 2019 metus“, – teigė A. Jocys, pridurdamas, kad 2019 metais į valstybės biudžetą iš viso skirta 149 mln. eurų.

A. Jocys taip pat pažymėjo, kad, nors 2018 metais buvo matyti pakankami prasti grynojo pelno rezultatai, pernai matoma žymiai geresnė situacija – nustatytą pelningumo rodiklį pasiekė 19 įmonių iš 37.

Siektina vidutinė svertinė komercinė VVĮ veiklos nuosavo kapitalo grąža 2019 metais buvo 5,8 proc.

Kalbėdamas apie VVĮ įmonių vadovų atlygius, A. Jocys pabrėžia, kad kuo didesnė VVĮ, tuo pastebimas didesnis atotrūkis tarp VVĮ vadovo atlygio ir atitinkamo atlygio rinkoje – jis yra perpus mažesnis nei privataus kapitalo įmonėse.