Jau gerą pusmetį nuolat kartojamas žodis „krizė“, regis, virsta realybe. Lietuvos gyventojai apkarpė išlaidas, o ekspertai prakalbo apie ūkio nuosmukį.

Greitai bus metai, kai Statistikos departamentas kas mėnesį skelbia apie vis blogėjančius šalies gyventojų lūkesčius dėl savo finansinės ir šalies ekonominės padėties. Šių metų pradžioje pesimistinės vartotojų nuotaikos įgijo realų pavidalą – gerokai mažiau atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis, mažesnė ir atliktų operacijų vertė, nors bankomatų bei mokėjimo kortelių skaičius šalyje augo įprastu tempu.

Labiausiai sumažėjo bankomatų atliekamų operacijų ir išgryninamų pinigų kiekis. Sausį–kovą gyventojai bankomatuose išsigrynino beveik 511 mln. litų mažiau nei paskutinį 2007-ųjų ketvirtį.
Dalį kaltės dėl sumažėjusio operacijų skaičiaus galime versti metų pradžiai, kai žmonės mažiau išlaidauja po didžiųjų žiemos švenčių, tačiau pastaraisiais metais dar nebuvo tokio didelio banko kortelių operacijų vertės ir skaičiaus kritimo.
Lietuvos banko duomenys liudija, kad tokia padėtis, kai sumažėjo tiek operacijų kortelėmis skaičius, tiek jų vertė, – išskirtinė. Pastarąjį kartą taip buvo nutikę 2005 m. pradžioje.
Dar daugiau nerimo kelia tai, kad sumenko ne tik bankomatuose išgryninamų pinigų kiekis, bet ir atsiskaitymų kortelėmis prekybos ar paslaugų vietose skaičius bei vertė. Mažmeninės prekybos rezultatai kol kas nerodo rimtų signalų, kad lėtėja Lietuvos gyventojų vartojimas, tačiau atsiskaitymų kortelėmis vertė metų pradžioje krito daugiau nei 73 mln. litų.

Krizė, virstanti recesija

„Danske Bank“ vakar paskelbė atnaujintas Baltijos šalių ūkio augimo prognozes, kurios Lietuvai šiais metais žada 5 proc. BVP augimą, o kitąmet – 4 proc. „Tokį BVP augimą laikyčiau gana kietu nusileidimu Lietuvai, turėjusiai 8 proc. metinį ūkio kilimą“, – sakė „Danske Bank“ ir „Sampo“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Ūkio šakų, jau patiriančių rimtų bėdų, daugėja – nekilnojamojo turto ir statybų, transporto ir logistikos sektoriai, pienininkai jau skelbia apie nuostolius.
Ekonomikos lėtėjimas uždarius Ignalinos atominę elektrinę, V.Klyvienės teigimu, gali virsti net recesija – ilgalaikiu ekonomikos nuosmukiu.
„Blogiausiu atveju, jei elektra brangtų 2–3 kartus, tai gali kainuoti 3–4 proc. BVP. Jei nebūtų kainų šoko, 2010 m. laukiamas 3–4 proc. ūkio augimas, tačiau pabrangus elektrai turėsime nulinį ekonomikos augimą“, – aiškino pašnekovė.
Tais metais vėl turėtume sulaukti dviženklės infliacijos, o tai mažins gyventojų perkamąją galią, kartu gali išaugti nedarbas. Pasak V.Klyvienės, galima tikėtis, kad 2009–2010 m. Latvijos ir Estijos ekonomikos nustos lėtėti ir ims vėl augti, tačiau Lietuva tuo metu gali atsidurti dar didesnėje krizėje.

Turtas pigs

„Danske Bank“ analitikė tvirtina, kad šiuo metu laukiamas 10–15 proc. nekilnojamojo turto kainų kritimas būtų tikrai geras variantas. Tačiau ji prognozuoja, kad per šiuos ir ateinančius metus būsto kainos turėtų nusiristi bent 20–30 proc.
„Kainos pradėjo mažėti jau 2007-ųjų pabaigoje, Vilniuje jos krito 13 proc., ir tai nėra sezoniškumo įtaka. Lietuvoje anksčiau ar vėliau pasikartos Estijos ir Latvijos scenarijus, kai nekilnojamojo turto kainos nuo savo aukščiausio taško jau yra kritusios 10–15 proc. ir toliau ritasi žemyn“, – sakė V.Klyvienė.