- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumažėjus elektros kainoms, prezidentūra sako, kad laikas atsisakyti dabar taikomo kompensacijų mechanizmo. Teigiama, kad kompensuoti būtų galima iki 150 kilovatvalandžių (kWh). Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Respublikos prezidento patarėju Tomu Lukoševičiumi.
„Aš per mėnesį sunaudoju nedaug elektros, mažiau nei 150 kWh. Tik iki 100 kWh elektros prisuku. Mes dviese gyvename, visą dieną darbe, grįžtame tik vakare, tad nedaug tos elektrso ir deginame“, – sakė gatvėje užkalbinta moteris.
„Krizės išmoko taupyti, taip, tačiau dėl elektros tai mūsų poreikiai nepasikeitė, viskas kaip anksčiau“, – porino kita pašnekovė.
„Jeigu atvirai, aš nelabai tą krizę jaučiu. Mano gyvenimo kokybė dėl to tikrai kol kas nenukentėjo. Nežinau, kaip bus vėliau, – sakė garbaus amžiaus vyras.
„Nieko nekontroliuoju, kiek sukasi elektros skaitliukas, tiek. Nieko neatsisakau, nemažinu“, – teigė moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai ką konkrečiai prezidentūra siūlo keisti?
– Šiuo metu elektros kainos yra kritusios. Tikėtina, kad ateinantį pusmetį kompensacijų gali nereikėti. Tačiau, jeigu jų reikėtų, klausimas, ar likti prie dabartinės kompensacijų sistemos, kuri dabar yra horizontali – visiems, ar pasirinkti labiau tikslinę sistemą. Tarkime, jei mes įvestume tam tikrą kvotą, ar tai būtų 150 kWh, ar kita reikšmė, tai galėtų padėti pirmiausiai sutaupyti biudžeto pinigus. Taip pat ta parama pasiektų labiau nepasiturinčius asmenis, kadangi statistiškai labiau nepasiturintys suvartoja mažiau elektros. Be to, tai būtų papildoma paskata visiems taupyti elektros energiją. Mažiau išeikvoji, mažesnės sąskaitos už elektrą.
Dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.
– Ar šis pasiūlymas – tik diskusijų lygmenyje, ar pateiktas jau svarstyti ministerijoms?
– Šiuos siūlymus jau teikėme prieš metus. Tai nėra naujas klausimas. Jis buvo pakankamai pozityviai sutiktas ir ekspertų, tačiau galime prisiminti, kad praėjusiais metais elektros kainų šokas mus užklupo gana netikėtai ir dideliu mastu. Priemonių reikėjo čia ir dabar, todėl buvo pasirinkta tokia horizontali priemonė. Tačiau dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.
– Kadangi – ne toks naujas šis pasiūlymas, natūralu, kad prezidentūra yra atlikusi tam tikrus namų darbus, skaičiavimus, kiek tai kainuotų valstybei. Kokie galėtų būti skaičiai, jei imtume, tarkim, 150 kWh?
– Norėčiau priminti, kad šiems metams biudžete buvo numatyta apie 800–700 mln. eurų kompensacijoms už elektrą ir dujas. Jeigu mes sumažintume kompensacijos apimtį elektrai, tai suma būtų gerokai mažesnė. Tikslaus skaičiaus neįmanoma pasakyti, nes tai lemia, kokia kaina formuojasi biržoje, kokias kainas siūlo tiekėjai planuose. Būtent nuo to priklauso kompensacijos dydis.
– Kada tai galėtų būti įgyvendinta?
– Jeigu būtų pritarta šiai idėjai, svarbu tinkamai pasiruošti tokiai sistemos peržiūrai. Įprastai kainos yra perskaičiuojamos du kartus per metus, t. y. metų pradžioje ir viduryje. Tad anksčiausias terminas galėtų būti nuo liepos pradžios. Bet kadangi elektros kainos yra gerokai sumažėjusios, tai klausimas, ar iš viso reikės kompensacijų ateinančiam pusmečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: japonus Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai
Japonijos įmones Lietuvoje domina infrastruktūros ir energetikos projektai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,4 proc., 2021 metais – 6,3 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais to meto kainomis siekė 67,4 mlrd. eurų – 2,4 proc. daugiau nei prieš metus, remdamasi išankstine metine informacija skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
V. Mitalas palaiko siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nusistatyti NT tarifus1
Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas palaiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo tur...
-
Seimo komitetuose – paskutiniai svarstymai dėl naujo NT mokesčio tarifo
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai trečiadienį apsispręs dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifo nuo 2025 metų. Komitetai balsuos dėl Vyriausybės teikiamo varianto ir parlamentarų siūlym...
-
M. Sologubą „Snaigės“ vadovo poste laikinai keičia R. Lugovikas
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcijų paketą perėmus naujam akcininkui, įmonės valdyba nuo spalio 4 dienos atšaukė Mindaugą Sologubą iš bendrovės generalinio direktoriaus pa...
-
Viceministras: susitarus dėl Ukrainos grūdų patikros Klaipėdoje kol kas niekas nesikeis9
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį ...
-
„Ignitis grupė“ pratęs pernai sudarytas 334 mln. eurų vertės kreditavimo sutartis
Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ pratęs tris pernai sudarytas 334 mln. eurų bendros vertės kreditavimo sutartis. ...
-
Maisto kainų pasiutpolkė spraudžia į kampą: vis dažniau žmonės perka nukainotą maistą4
Prekybininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau perka nukainotas maisto prekes, praneša LNK. ...
-
Apie brangias notarų paslaugas: pakrikom nuo kainų14
Valstybės kontrolė jau prieš kelerius metus pastebėjo, kad žmonės notarams už tas pačias paslaugas moka skirtingas sumas. Dėl šios problemos buvo imtasi veiksmų ir nuo spalio pasikeitė notarų paslaugų įkainiai. Daugumos paslaugų kai...
-
D. Kreivys: Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius5
Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius. ...