- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumažėjus elektros kainoms, prezidentūra sako, kad laikas atsisakyti dabar taikomo kompensacijų mechanizmo. Teigiama, kad kompensuoti būtų galima iki 150 kilovatvalandžių (kWh). Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Respublikos prezidento patarėju Tomu Lukoševičiumi.
„Aš per mėnesį sunaudoju nedaug elektros, mažiau nei 150 kWh. Tik iki 100 kWh elektros prisuku. Mes dviese gyvename, visą dieną darbe, grįžtame tik vakare, tad nedaug tos elektrso ir deginame“, – sakė gatvėje užkalbinta moteris.
„Krizės išmoko taupyti, taip, tačiau dėl elektros tai mūsų poreikiai nepasikeitė, viskas kaip anksčiau“, – porino kita pašnekovė.
„Jeigu atvirai, aš nelabai tą krizę jaučiu. Mano gyvenimo kokybė dėl to tikrai kol kas nenukentėjo. Nežinau, kaip bus vėliau, – sakė garbaus amžiaus vyras.
„Nieko nekontroliuoju, kiek sukasi elektros skaitliukas, tiek. Nieko neatsisakau, nemažinu“, – teigė moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai ką konkrečiai prezidentūra siūlo keisti?
– Šiuo metu elektros kainos yra kritusios. Tikėtina, kad ateinantį pusmetį kompensacijų gali nereikėti. Tačiau, jeigu jų reikėtų, klausimas, ar likti prie dabartinės kompensacijų sistemos, kuri dabar yra horizontali – visiems, ar pasirinkti labiau tikslinę sistemą. Tarkime, jei mes įvestume tam tikrą kvotą, ar tai būtų 150 kWh, ar kita reikšmė, tai galėtų padėti pirmiausiai sutaupyti biudžeto pinigus. Taip pat ta parama pasiektų labiau nepasiturinčius asmenis, kadangi statistiškai labiau nepasiturintys suvartoja mažiau elektros. Be to, tai būtų papildoma paskata visiems taupyti elektros energiją. Mažiau išeikvoji, mažesnės sąskaitos už elektrą.
Dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.
– Ar šis pasiūlymas – tik diskusijų lygmenyje, ar pateiktas jau svarstyti ministerijoms?
– Šiuos siūlymus jau teikėme prieš metus. Tai nėra naujas klausimas. Jis buvo pakankamai pozityviai sutiktas ir ekspertų, tačiau galime prisiminti, kad praėjusiais metais elektros kainų šokas mus užklupo gana netikėtai ir dideliu mastu. Priemonių reikėjo čia ir dabar, todėl buvo pasirinkta tokia horizontali priemonė. Tačiau dabar, sumažėjus kainoms ir turint atokvėpį, yra pats laikas pagalvoti, ar nebūtų verta patobulinti šią kompensavimo sistemą.
– Kadangi – ne toks naujas šis pasiūlymas, natūralu, kad prezidentūra yra atlikusi tam tikrus namų darbus, skaičiavimus, kiek tai kainuotų valstybei. Kokie galėtų būti skaičiai, jei imtume, tarkim, 150 kWh?
– Norėčiau priminti, kad šiems metams biudžete buvo numatyta apie 800–700 mln. eurų kompensacijoms už elektrą ir dujas. Jeigu mes sumažintume kompensacijos apimtį elektrai, tai suma būtų gerokai mažesnė. Tikslaus skaičiaus neįmanoma pasakyti, nes tai lemia, kokia kaina formuojasi biržoje, kokias kainas siūlo tiekėjai planuose. Būtent nuo to priklauso kompensacijos dydis.
– Kada tai galėtų būti įgyvendinta?
– Jeigu būtų pritarta šiai idėjai, svarbu tinkamai pasiruošti tokiai sistemos peržiūrai. Įprastai kainos yra perskaičiuojamos du kartus per metus, t. y. metų pradžioje ir viduryje. Tad anksčiausias terminas galėtų būti nuo liepos pradžios. Bet kadangi elektros kainos yra gerokai sumažėjusios, tai klausimas, ar iš viso reikės kompensacijų ateinančiam pusmečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...