- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina Vyriausybės pastangas tęsti pensijų indeksavimą, sako jo patarėja, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.
Jos teigimu, dabartiniai skurdo rizikos rodikliai rodo, kad pensininkų padėtis nėra gerėjanti taip, kaip turėtų būti, todėl valstybė turi susitelkti ir tam tikrą laikotarpį pensijas didinti sparčiau.
„Prezidentas pozityviai vertina Vyriausybės pasiruošimą tęsti spartesnį pensijų indeksavimo kursą ir nuo 2022 metų. Susitikime buvo aptartas ir suprojektuotas spartesnio pensijų indeksavimo modelis“, – žurnalistams po prezidento susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre bei senjorų atstovais sakė I. Segalovičienė.
Anot jos, prezidentas kelia tikslą, kad 2024 metais nei vienas šalyje pensininkas nepatirtų absoliutaus skurdo. Šiuo metu tokių senjorų yra apie 40 tūkstančių. Taip pat norima, kad pensijos pasiektų bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kai pensijų pakitimo norma yra apie 60 procentų. Lietuvoje šiandien ji yra per maža.
„Tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kai pensijų pakitimo norma yra apie 60 procentų. Lietuvoje šiandien ji yra per maža“, – sakė I. Segalovičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat teigė, jog skurdo rizikoje dar yra per didelis skaičius pagyvenusių asmenų, todėl siekiama didinti pensijų indeksavimą.
„Diskutavome, kaip atrodys pats modelis, akcentavau, kad pensijos bus keliamos dviem kryptimis. Viena nukreipta į spartesnį indeksavimą, gerinimą ryšio tarp sumokėtų įmoku ir išmokų, pensijos tiems kils labiau, kurie mokėjo daugiau įmokų sparčiau, taip pat bus didinamos ir mažiausias pensijas gaunančių žmonių pensijos, didinat bazinės pensijos dydį ir tuo būdu darydami abu dalykus galėsime pasiekti geriausią įtaką skurdo rizikos rodikliams“, – žurnalistams teigė ministrė.
Pasak jos, tikimasi iki 2022 metų pabaigos skurdo rizikos lygį sumažinti iki 25 procentų.
Ministrė taip pat pabrėžė, jog pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimui įtakos turės ir vienišo asmens išmoka, kuri lapkritį pasieks pirmuosius gavėjus, o nuo sausio didės.
Anot M. Navickienės, tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro. Santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio turėtų pasiekti 49,3 proc., o skaičiuojant su visomis priemonėmis santykis turėtų siekti 51,6 procento.
„Jeigu pirmaisiais metais didesnį poveikį patirs mažesnes pensijas gaunantys asmenys, tai 2024 metais iš valstybė biudžeto bazinei daliai bus skiriama apie 80 mln. eurų, o iš „Sodros“ dalies, spartesniam indeksavimui apie 140 mln. eurų. Tai rodo, kad daug didesnis efektas bus indeksuojamai daliai, tiems žmonėms, kurie įmokų dėka gaus daug didesnes pensijas“, – sakė M. Navickienė.
Susitikime dalyvavus Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė sakė teigiamai vertinanti numatomus pokyčius.
„Sužinojome gerą žinią, kad nebūsime palikti likimo valiai. Džiaugiamės, kad pagaliau atsibudo ir mūsų Vyriausybė, stengiasi mums padėti“, – teigė G. Makarevičienė.
Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis sakė, jog dauguma pensininkų teigiamai vertina mažųjų pensijų spartesnį didinimą, tačiau taip pat sako, kad reikia nepamiršti didinti ir kitas pensijas.
„Startavome nuo labai mažo pensijų lygio, jis augo ne taip, kaip Europos Sąjungos rodikliai rodo. Juk pensijas apsprendžia ekonominis pajėgumas, bet turime orientuotis ir į Europos Sąjungos rodiklius“, – teigė E. Židonis.
Jis taip pat teigė, jog pakeitimas, kad bazinė pensija nepriklausys nuo stažo, nemotyvuoja žmonių ilgau dirbti.
„Jei žiūrėsime į dabartinį pakėlimą, pensijų indeksavimą, kartais jis atrodo kai pašalpos ir pensijos ribos ištrynimas. Vis dėl to tai nėra tapatūs dalykai, reiktų skatinti pensijas užsidirbti“, – sakė E. Židonis.
Jis taip pat kalbėjo, jog kai kurie pakeitimai atrodo panašūs į skurdo rodiklių, kurie „bado akis“, užmaskavimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų12
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...