Premjerui – turas po vieną didžiausių pieno perdirbimo bendrovių

Įvertino pasiekimus

Tik 6 proc. visų "Marijampolės pieno konservų" produktų lieka Lietuvoje. 94 proc. produkcijos iškeliauja į Azijos, Šiaurės Afrikos ar Ispanijos rinkas. Iš ten "Markomilk" prekės ženklu pavadinta produkcija nukeliauja iki Lotynų Amerikos, Bahamų salų, Australijos, Naujosios Zelandijos krantų.

Atsižvelgiant į tokius rodiklius, Vyriausybėje pirmadienį įmonei buvo įteiktas "Lietuvos eksporto prizas 2018". "Vyriausybė visada palaiko ir palaikys aktyvų, sparčiai besivystantį ir socialiai atsakingą verslą. Ypač džiugu, kai toks verslas kuriasi ir veikia regione, suteikdamas vietos žmonėms darbo vietų, taip pat papildomą ekonominį ir ne tik postūmį pačiam regionui", – sakė premjeras S.Skvernelis.

"Tikiu, kad "Marijampolės pieno konservai" puikiai suvokia savo atliekamos misijos reikšmę bei atsakingumą, apie tai galiausiai liudija ir jiems įteiktas apdovanojimas. Galiu palinkėti tolesnio augimo ir paraginti nepamiršti, kad svarbiausia grandis yra žmonės, kuriuos atsakingas verslas, žinoma, nuolat ir įvairiais būdais skatina bei globoja", – teigė premjeras.

"Marijampolės pieno grupės" marketingo vadovė Aistė Grybauskienė, "Marijampolės pieno grupės" savininkas Raimondas Karpavičius ir premjeras Saulius Skvernelis.

Nuopelnai – savininkui

Sėkmingus įmonės rezultatus, kai 94 proc. visos "Marijampolės pieno konservų" produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 65 pasaulio valstybes, iš esmės lėmė įmonės savininko Raimondo Karpavičiaus veikla. Jis asmeniškai dalyvaudavo derybose, važiuodavo į tarptautines parodas, vadovavo, kai buvo kuriama ir įgyvendinama įmonės prekybos strategija.

Bendrovės savininko iniciatyva buvo atverta Ispanijos rinka, konkrečiai Kanarų salos, kur buvo įsteigta įmonė "Marilitu". Joje yra perfasuojamas Lietuvoje pagamintas kondensuotas pienas, jau užsitarnavęs gerą paklausą Ispanijoje. R.Karpavičius lietuviškai pieno produkcijai atvėrė ir Šiaurės Afrikos rinką, susitikimuose Lietuvoje ir užsienyje asmeniškai bendravęs su būsimais pirkėjais.

Ilgametė jo veikla įmonėje bei požiūris, kad produkcija turi būti aukščiausios kokybės, sudarė galimybes "Marijampolės pieno konservų" produktams konkuruoti užsienio rinkose su tokiomis kompanijomis kaip "Danone" ir "Nestle". Nors ir turėdama mažesnes apimtis nei pasaulio didieji pieno produkcijos gamintojai, dėl savo aukštų kokybės standartų bendrovė užsitikrino užsienio vartotojų pasitikėjimą.

Ypač džiugu, kai toks verslas kuriasi ir veikia regione, suteikdamas vietos žmonėms darbo vietų.

Trūksta žaliavos

"Kalbant apie eksportą, savaime suprantama, labai svarbu ir džiugu, kad Lietuvoje gaminama produkcija yra vertinama kitose šalyse. Tai bendrovei yra ir įvertinimas, tačiau kartu ir įpareigojimas išlaikyti aukščiausius kokybės standartus. Kad ir kaip žiūrėsi, šiuo atveju įmonė yra ne tik verslo subjektas ir pardavėjas, tačiau ir mūsų šalies ambasadorius", – sakė premjeras S.Skvernelis.

Per vizitą jis ne tik domėjosi darbuotojų darbo sąlygomis ir gerove įmonėje, bet ir aptarė šiandienius pienininkystės sektoriaus iššūkius. Pasak įmonės vadovų, žemės ūkio politika šiuo metu yra tam tikrame pertvarkų laikotarpyje, todėl valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį šiems klausimams.

"Maždaug 40 proc. ES biudžeto yra skiriama būtent žemės ūkio reikalams, vadinasi, tai yra visos Europos prioritetas. Tuo metu Lietuvoje pienininkystė yra ganėtinai apleista zona, todėl kad nėra sprendžiama pieno žaliavos problema", – sakė "Marijampolės pieno konservų" valdybos pirmininkas Henrikas Karpavičius.

Anot jo, pastaraisiais metais pieno perdirbimo sektorius labai išsiplėtė, o žaliavos padaugėjo labai nežymiai: "Kad aprūpintume savo įmonę, per dieną turime pamelžti 40 tūkst. karvių, o vidutinis ūkis teturi dešimt galvijų. Prieš trisdešimt metų šis skaičius tesiekė tris karves, tad, jei žiūrėtume į procentinį augimą, tai yra daug, bet jei į fizinę apimti – tai lašas jūroje. Pagal ūkio dydžius atsiliekame tiek nuo estų, tiek nuo latvių."

Turėtų spręsti valstybė

Įmonę ši žaliavinio pieno problema liečia tiesiogiai: norint pagaminti suplanuotą produkciją reikalingas tinkamas kiekis, tinkama kokybė ir kaina. "Europinės lėšos vienaip ar kitaip eina į pabaigą. Lietuva savo išsivystymo lygiu pradeda artėti prie ES vidurkio, todėl fondų biudžetas vis labiau mažės. Tad valstybė turėtų šį klausimą spręsti nebe per europines lėšas, o skirdama investicijas iš savo biudžeto. Juolab, kad pieno sektoriaus vystymo ekonominis rezultatas gali būti žymiai didesnis nei grūdų ar kitų žemės ūkio sektorių, todėl ir investicijos turėtų būti didesnės", – teigė H.Karpavičius.

Pasak valdybos pirmininko, ši problema Lietuvoje sprendžiama jau kelis dešimtmečius, bet rezultato nėra. Anksčiau esą buvo planų žaliavinio pieno gamintojus įtraukti į bendras įmones su perdirbėjais, bet realiai jokie sprendimai nebuvo daromi. Priešingai, kaip tai yra padariusios Vakarų Europos valstybės.

"Kooperatyvai, gaminantys žaliavinį pieną, kartu su perdirbėjais kuria bendrus ekonominius darinius ir siekia bendro tikslo. Lietuvoje atvirkščiai – pieno gamintojai yra viena grupė, o perdirbėjai – kita. Mes, žinoma, palaikome ryšius, nes esame surišti ekonomiškai, tačiau bendro tikslo siekimo Lietuvoje per šį laikotarpį taip ir neatsirado", – sakė H.Karpavičius.

Ieško specialistų

"Marijampolės regionas ir apskritai Suvalkija yra labai intensyvus žemės ūkio regionas, kur tikrai yra labai daug derlingų žemių ir labai darbščių žmonių. Be abejo, ir ilgametės tradicijos pieno produkcijos gamyboje. Neatsitiktinai ši įmonė gyvuoja daugelį metų ir gamina išskirtinę produkciją", – pasak įmonės vadovo Rimo Varkulevičiaus, tokiose išsivysčiusiose ir su kokybiškais pieno produktais siejamose šalyse kaip Šveicarijoje, Olandijoje ar Prancūzijoje, yra labai aiški valstybės politika pienininkystės atžvilgiu. Todėl palankesnis bei aiškesnis subsidijavimo mechanizmas sukurtų didesnę pieno sektoriaus vertę ir Lietuvoje.

Anot "Marijampolės pieno konservų" direktoriaus, nors įmonėje dirba labai darbštūs ir atsakingi žmonės, kolektyvas sensta, todėl vertėtų pasvarstyti ir apie tam tikrų specialybių sugrąžinimą į kolegijas. "Dėmesį reiktų kreipti į specialistų parengimą, ypač Marijampolėje, nes dabar kolegijoje nebeliko nei inžinierių, nei technologų. Tikrai galėtų būti dėstoma daugiaprofilinė maisto technologinė programa, juolab kad Marijampolėje yra įsikūrusios kitos geros įmonės kaip "Mantinga" ar mums artima, ledus gaminanti įmonė "Indeco".

Pasak jo, pienininkystės plėtra neturėtų būti vien tik pieno perdirbimo įmonių atsakomybė, bet ir visos visuomenės. "Nebūtinai visą pieną turi perdirbti didelės įmonės. Pažiūrėkite, kiek įvairiausių produktų, kokių sūrių būna ūkininkų mugėse. Tokia įvairovė sukuria labai didelę kultūrinę šalies vertę", – sakė R.Varkulevičius.

"Marijampolės pieno konservams" prizas už eksporto pasiekimus įteiktas pirmą kartą.