Premjeras: politikai nori lengvatų, bet nenori kalbėti apie mokesčius

Mokesčių reformos darbo grupės rekomendacijas perima Finansų ministerija, kuri atliks skaičiavimus, kokią įtaką biudžetui turėtų konkretūs siūlymai dėl mokesčių mažinimo ar didinimo, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

To pageidauja valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos, pirmadienį pirmą kartą apsvarsčiusios Mokesčių reformos darbo grupės siūlymus.

Premjeras žada, kad dalis pataisų bus priimta iki liepos, kaip ir žadėta, kad jos įsigaliotų nuo kitų metų.

„Finansų ministerijos uždavinys bus pateikti įstatymų dėl mokesčių pakeitimų pataisas, kurios įsigaliotų nuo 2014 metų“, - pirmadienį po valdančiųjų pasitarimo dėl mokesčių reformos žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas BNS suabejojo, ar iki liepos bus suspėta: „Gal ir nespėsime. Žiūrint koks bus politinis sutarimas, nes kol kas dar neikas nesikristalizuoja. Dar daug darbo laukia, susitarimo koalicijoje“.

Premjeras pabrėžė, kad mokesčių reformos darbo grupės siūlymai nėra galutiniai, nes ji turėjo įgaliojimus padaryti tik analitinį darbą.

„Iš pradžių gal buvo galima taip suprasti, kad lyg tai be analitinio, be skaičiavimų buvo pateiki pasiūlymai, bet to tikrai nebuvo“, -  sakė premjeras.

Pasak jo, darbo grupės analitinis darbas dabar perduodamas „į politinį lygį“ - Finansų ministerijai.

„Mokesčių sistema yra toks dalykas,  kad politikai  norėtų matyti daug lengvatų, bet nenorėtų kalbėti  apie naujus mokesčius, kurie galėtų kompensuoti  tą pajamų praradimą dėl lengvatų. Manau, analitinis darbas, kurį atliko darbo grupė, jis bus perduotas į politinį lygį - Finansų minsiterijai  ir ji atliks modeliavimą, pavyzdžiui, jeigu vienu variantu būtų  taikomos kai kurios  PVM lengvatos, kaip jos įtakotų  fiskaliniu  požiūriu biudžeto pajamų surinkimą, kaip stimuliuotų ekonominius procesu tiek trumpalaikiame, tiek ilgalaikiame procese. Jeigu matytų, kad yra praradimas  pajamų, turėtų numatyti , kuo tas prarastas pajamas būtų galima kompensuoti“, -  teigė A.Butkevičius.

Premjeras taip pat sakė, kad tarp valdančiųjų nesutarimų dėl mokesčių reformos nebuvę, tačiau Darbo partijos (leiboristų) pirmininko pavaduotojas Viktoras Uspaskichas, anksčiau išėjęs iš pasitarimo, paklaustas, ar yra bendras valdančiųjų pritarimas siūlymams, teigė, kad teikiamai reformai nebūsią pritarta.

Audito komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė BNS pasigedo skaičių dėl naujos reformos poveikio: „Trūko esmės - modeliavimo ir skaičių. Jeigu imtume tą ar aną lengvatą, kaip būtų biudžete... Kai nėra skaičių, galima kalbėti emocijomis. Taip ir buvo“.

„Darbietė“ Virginija Baltraitienė BNS teigė, kad būsima mokesčių reforma Seimo nariams buvo pristatyta chaotiškai: „Gal čia buvo tik toks apsišaudymas. Pinigine išraiška neaišku, kaip bus. Nemačius išdėstymų ant popieriaus, dabar siūlymai primena kratinį, o ne diskusijoms parengtus siūlymus. Nėra diskusijoms pamatų. Sunku suvokti, kaip jie taps pataisomis“.

Parlamentarė priekaištavo, kad darbo grupės siūlymai nebuvo rengimai pagal Vyriausybė programą. Pasak jos, siūlymų pagrindinis tikslas - sumažinti darbo pajamų apmokestinimą, bet darbo pajamos ir kitos pajamos ne sumuojamos, o atskiriamos: „Juk žmonės gyvena ne tik iš algos, bet ir iš kitų pajamų“.

V.Baltraitienės netenkina, kad nelinkstama nustatyti daugiau mažesnių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų, o siūlomas lengvatinis mokestis tik viešbučiams. „Mes siūlome nustatyti lengvatinius tarifus daržovėms, pagrindinei žemės ūkio produkcijai, šviežiai mėsai“, - sakė parlamentarė.

„Tvarkiečiai“, pasak J.Vaickienės, pasisako už mažesnius PVM tarifus šviežiai mėsai ir patiems būtiniausiems produktams.

V.Baltraitienė siūlo svarstyti PVM lengvatos naikinimą šildymui: „Kas naudojasi centriniu šildymu, gauna lengvatą, o kas šildosi kitomis kuro rūšimis - ne. Taip sudaromos ne vienodos sąlygos žmonėms gauti ir pasinaudoti lengvatomis“.

B.Bradauskas siūlymą naikinti PVM lengvatą šildymui pavadinimo „anektodu“. Jis taip pat nesutinka, kad būtų nustatytos „Sodros“ įmokų „lubos“: „0,5 mlrd. litų pajamų garantuota netektis. Net ir kalbėti apie tai negalima, žinant “Sodros„ finansinę padėtį“.

Tačiau svarbiausio parlamentinio komiteto vadovas sutinka, kad indėlių palūkanų apmokestinimas galimas: „Nepaliestų mažiausias pajamas gaunančių gyventojų, bet verslui tai būtų nenaudinga“.

Seimo narė taip pat piktinosi, kad nesvarstoma visuotinio turto apmokestinimo galimybė. „Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti. Bet premjeras sako, kad tai neįmanoma - esą labai daug turto neregistruota“.

Premjero patarėjas finansų klausimais ir Mokesčių reformos darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas BNS yra sakęs, kad darbo grupė siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, taip pat bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą, o privalomojo sveikatos draudimo įmoką prijungti prie gyventojų pajamų mokesčio.

Dėl šių pasiūlymų negautas biudžeto pajamas ketinama kompensuoti apmokestinant palūkanas už indėlius bei 10 tūkst. litų viršijančias paskolas, taip pat vertybinių popierių pardavimo pajamas. Tarp svarstomų galimybių yra automobilių apmokestinimas, nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimas, neatmetama, kad gali būti didinami akcizai alui, vynui ir sidrui.