- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai trijose iš keturių prekybos įmonių grynasis pelnas augo. Kadangi gyventojai prekybos tinklams padėjo uždirbti, dabar ekonomistas ragina juos pasidalinti. Tačiau Lietuvos bankas (LB) teigia, kad pelningumas augo visose maisto produktų grandyse – tiek ūkininkams, tiek perdirbėjams, tiek prekybininkams, tad prekybos tinklų pelnai nėra išskirtinai dideli. Apie tai plačiau pasakota LNK reportaže.
Balandį maisto prekių įmonių apyvarta – 7 proc. mažesnė nei pernai tuo pačiu metu.
„Gegužės mėnesį tikrai perkamoji galia, sakyčiau, netgi didesnė. Ir vėl statistika skelbia, kad ji kritusi. Kažkas čia yra ne taip“, – svarstė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Kol sumažėjusiu vartojimu verslininkai nesiskundžia, gerai atrodo ir uždarbio rezultatai. Pernai trys iš keturių prekybos tinklų sugebėjo pasididinti grynąjį pelną, kuris lieka atskaičius mokesčius ir išlaidas. „Norfos“ pelnas augo 9 proc. iki kone 16 mln., „Iki“ džiaugiasi 7 proc. ūgtelėjusiu pelnu – iki 9 mln., „Maximos“ pelnas augo 4,5 proc. ir yra didžiausias. „Lidl“ savo duomenų dar neskelbė, o „Rimi“ – patyrė nuostolį.
„Praėję metai iš tiesų buvo sudėtingi metai. Ir dėl karo Ukrainoje pradžios, ir dėl didžiulės infliacijos, ir dėl rekordinių elektros energijos, dujų kainų, ir dėl spartaus minimalaus atlyginimo kilimo. Visa tai, aišku, padarė įtaką ir mūsų rezultatams“, – tikino „Rimi“ vadovas Vaidas Lukoševičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Pats pelningumo procentas sumažėjo. Jeigu užpraeitais metais buvo 2,45 proc. galutinio pelningumo, tai praeitais metais – 2,3 proc. Aišku, nedaug, bet sumažėjo“, – teigė D. Dundulis.
„Pagrindinė priežastis – daugiau klientų. Pas mus į „Iki“ tinklą iš tikrųjų atėjo daugiau klientų. O kodėl jų atėjo? Todėl, kad darėme gana dideles, agresyvias akcijas“, – rezultatus apžvelgė ir „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Kadangi gyventojai prekybos tinklams padėjo uždirbti, dabar ekonomistas ragina juos pasidalinti.
Anot ekonomisto, prekybos tinklų pelnus augino didžiulė infliacija: pienas ir jo produktai per metus pabrango 50 proc., duona – 40 proc. Kadangi gyventojai prekybos tinklams padėjo uždirbti, dabar ekonomistas ragina juos pasidalinti.
„Galėtų būti kažkokia deklaracija pasirašyta su Vyriausybe, kur būtų ribojamos tam tikros kainos bent jau tam tikrą laikotarpį, bet tai daroma savanoriškai, arba, sakykim, būtų sudaromas kažkoks prekių krepšelis, tarkime, 50-ies būtiniausių prekių krepšelis ir jo kainos kuriam laikui būtų užfiksuotos“, – pasiūlymų pateikė ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Rekordinį milijardo eurų pelną šiemet galintys uždirbti bankai iš valdžios jau sulaukė apynasrio – prieš mėnesį bankams įvestas vadinamasis solidarumo mokestis. Ministrė Gintarė Skaistė mano, kad bankų ir prekybos įmonių situacijos skirtingos.
„Banko apmokestinimo klausimas buvo išspręstas ne per pelno apmokestinimą, bet pirmiausia per grynųjų palūkanų pajamų apmokestinimą, ir tai yra visai kitas modelis ir kita situacija negu tradiciniuose verslo modeliuose, todėl papildomų sprendinių kituose sektoriuose, ten, kur yra pelnas, generuojamas iš verslo sprendimų, imtis neketiname“, – sakė ji.
LB teigia, kad pelningumas augo visose maisto produktų grandyse – tiek ūkininkams, tiek perdirbėjams, tiek prekybininkams, tad prekybos tinklų pelnai nėra išskirtinai dideli.
„Tiek praėjusiais metais, tiek ir užpraėjusiais metais mes turėjome stiprią vidaus paklausą, kitaip tariant, buvo pakankamai daug pinigų, labai sparčiai augo darbo užmokestis, žmonės galėjo pirkti ir įpirkti nepaisant to, kad brango“, – tikino LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Mūsų pelnas, ne joks viršpelnis, yra nuo kiekvieno euro be PVM 2,3 cento. Ar tai yra viršpelnis? Galiu drąsiai pasakyti, kad tie 2,3 cento nuo vieno euro be PVM yra mažiau negu to verslo įmonių europinis vidurkis“, – teigė „Norfos“ vadovas.
„Pas mus tų milijoninių pelnų nėra ir mes iš savo pusės tikrai stengiamės suprasti mūsų pirkėjus, stengiamės padėti jiems sutaupyti ir pradedame įvairias programas būtent siūlydami būtiniausių prekių krepšelius tikrai su geromis kainomis“, – sakė „Rimi“ vadovas.
Ekonomistai mano, kad šiemet prekybos tinklams bus lūžio metai. Dėl mažėjančio vartojimo jų pelnas bus mažesnis nei pernai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau2
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...
-
Lietuvos bankas siūlo MMA didinti 10 proc. – iki 1016 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Da...
-
Moksleiviai vasaros poilsį keičia į darbą: mielai įsitaisytų ir Seime1
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino,...
-
I. Šimonytė: sprendimas dėl biudžeto su ne mažiau nei 3 proc. BVP gynybai – Seimo rankose1
Prezidentui svarstant vetuoti kitų metų biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas dėl minėto dydžio lėšų krašto apsaugai yra Sei...
-
Lietuvos turizmas: tikisi apie 400 tūkst. daugiau turistų, bet užsieniečių neramina vienas klausimas4
Vasara – atostogų metas. Kaip lietuviai poilsiaus šiemet ir kiek laukiama užsienio turistų? Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prognozes, Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų ženkliai augti ir priartėti prie ikipan...
-
Premjerė: sprendimui dėl MMA reikia atnaujintų darbo užmokesčio prognozių
Trišalei tarybai antradienį ketinant pradėti diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 16 proc. nuo kitų metų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad norint tiksliau apskaičiuoti būsimą MMA dydį, reikia sulaukti atnaujintų ...