Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė prieštaringai vertinamą Konkurencijos įstatymo pataisą, kuri, kaip manoma, gali turėti įtakos mažmeninės prekybos tinklų, pirmiausia „Maximos“ dominuojančiai padėčiai rinkoje.

Valstybės vadovė parašu patvirtino šią pataisą, nes neįžvelgė tiesioginės grėsmės prekybos tinklų veiklai, nors pastarųjų atstovai baiminasi, jog įstatymu gali būti pasinaudota finansiškai kertant per jų atstovaujamas bendroves.

 Viršija nustatytas normas

Rugsėjo pabaigoje opozicinių socialdemokratų siūlymu ir su konservatorių pritarimu Seime buvo priimtos Konkurencijos įstatymo pataisos, kuriomis esą siekiama riboti prekybos tinklų dominavimą.

Pataisomis numatyta, kad mažmeninę prekybą vykdančio ūkio subjekto dominavimas nustatomas, jeigu šio ūkio subjekto rinkos dalis sudaro ne mažiau nei 30 procentų, o vadinamasis kolektyvinis, tai yra trijų didžiausių rinkos dalyvių dominavimas - jeigu jiems bendrai tenka ne mažiau nei 55 proc. rinkos.

Šiuo metu „Maxima“ užima 37,7 proc. mažmeninės rinkos dalies Lietuvoje, o trys šios rinkos lyderiai „Maxima“, „Rimi“ ir „Norfa“ - 64,7 proc.

Anksčiau dominuojančia padėtimi buvo laikoma, jei bendrovė užimdavo daugiau nei 40 proc. rinkos, o kelios bendrovės - daugiau nei 70 proc.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, priimtoji įstatymo pataisa dar nereiškia, jog įmonės iš karto bus baudžiamos. Jis pripažino, kad panašių sprendimų reikėtų ir pieno perdirbimo, bankų sektoriuose, tačiau šiuo metu dėl to nediskutuojama.

Tuo tarpu „Maximos“ generalinis direktorius Gintaras Jasinskas baiminosi, kad šiai įmonei „už įstatymo nuostatų nesilaikymą numatyta bauda gali siekti 500 mln. litų. „Tai, mano manymu, jau atviras bandymas žlugdyti „Maximos“ prekybos tinklą“, - guodėsi jis.

 „Padėtis iš esmės nepakeis“

Tačiau verslo teisės specialistas Marius Juonys teigia, kad tokios išvados yra gerokai skubotos. Anot jo, dominavimo prezumpcijos nustatymas ties 30 ar 55 procentų rinkos dalies riba jokiu būdu nereiškia, kad tokias ar didesnes rinkos dalis turinčios mažmeninės prekybos įmonės automatiškai laikytinos dominuojančiomis.

Anot jo, dominavimas nustatomas atsižvelgiant į daugybę kriterijų - rinkos dalis yra tik vienas jų. Greta pačios įmonės rinkos dalies yra vertinami tokie kriterijai, kaip rinkos dalies dinamika ir stabilumas, konkurentų rinkos dalys, pardavėjų rinkos galia, įėjimo į rinką barjerai bei strateginiai nagrinėjamos įmonės panašumai.

M.Juonio nuomone, nepaisant mažmeninės prekybos rinkos koncentracijos, įrodyti vienos kurios nors mažmeninės prekybos įmonės dominavimą būtų sunku.

„Vargu ar šie įstatymo pakeitimai turės kokį nors realų poveikį. Galbūt tai kuriam laikui nuramins tiekėjus ir smulkiuosius prekybininkus, tačiau iš esmės didžiųjų prekybos tinklų praktikos nepakeis“, - konstatavo teisininkas.

Panašią išvadą buvo pateikęs ir Seimo Teisės departamentas.

Europoje panašiai kaip Lietuvoje

Konkurencijos taryba, komentuodama priimtą įstatymą, suabejojo, ar ypatingų reikalavimų nustatymas tik mažmeniniams prekybos tinklams yra tikslingas. Atkreipiamas dėmesys, kad pats įstatymas nedraudžia kokiam nors tinklui dominuoti rinkoje, tik nustato ribojimus piktnaudžiauti tokia padėtimi.

Konkurencijos tarybos duomenimis, Lietuva tapo pirmąja valstybe Europos Sąjungoje, kur nustatyti tokie nedideli „slenksčiai“ prekybos tinklams. Daugelyje ES narių yra susiklosčiusi panaši padėtis mažmeninės prekybos rinkoje, kokia yra Lietuvoje - Latvijoje 2 tinklai užima apie 60 proc. rinkos, Prancūzijoje 4 didžiausi mažmenininkai užima apie 66 proc. rinkos, Slovėnijoje - 3 tinklai - daugiau nei 80 proc., Vokietijoje - 6 tinklai - apie 80 proc., Slovakijoje - 3 tinklai - apie 50 proc., Čekijoje - 6 tinklai - apie 52 proc., Suomijoje - 3 tinklai - apie 85 proc., Didžiojoje Britanijoje - 4 tinklai - apie 73 proc.

Prezidentūroje dešimt dienų svarstyta, ar neturėtų būti vetuota Konkurencijos įstatymo pataisa, tačiau D.Grybauskaitė nusprendė ją pasirašyti. Portalo duomenimis, buvo nuspręsta, kad ypatingos įtakos mažmeninės prekybos rinkai ši pataisa neturės.