Kainų kilimas parduotuvėse stabtelėjo trumpam, nes brangstant žaliavai įmonės vis tiek turės branginti produkciją

Šiomis dienomis mažmeninės prekybos tinklai įsivėlė į viešą ginčą, kurio iš jų kainos yra mažesnės. Karą aukštoms kainoms paskelbę prekybininkai deklaruoja labai kilnų tikslą – sumažinti šalies infliaciją, nors iš tiesų tarpusavyje tradiciškai kovoja dėl pirkėjų.
Prekybos tinklų akcijos nenudžiugino kai kurių gamintojų ir tiekėjų: jie baiminasi, kad nepakėlus kainų, gali tekti skelbti bankrotą.

Surėmė ietis

Į „Maximos“ iniciatyvą sumažinti tūkstančio prekių kainas bendrovė „Rimi Lietuva“ atsakė ne mažesne reklamine kampanija. Spaudoje buvo išspausdinti kasos čekiai ir palygintos šių dviejų prekybos tinklų kai kurių produktų kainos. Vakar savo poziciją spaudoje paskelbė ir prekybos tinklas „Norfa“.
„Visiems prekybos tinklams, norintiems pardavinėti kokybiškus produktus mažesne kaina, „Norfa“ siūlo tiekti prekes. Nekariaukite“, – teigiama „Norfos“ reklamoje.
Konkurencijos taryba stebi prekybininkų veiksmus, tačiau tyrimo dėl galbūt neleistinos lyginamosios reklamos savo iniciatyva nepradės.
„Jei „Maxima“ kreipsis į mus, tyrimą atliksime“, – sakė Konkurencijos tarybos Vartojimo prekių skyriaus vedėjas Vytautas Gliebus.
„Maximos“ atstovai tokiu konkurentų žingsniu piktintis neskuba.
„Sveikiname tokį konkurentų atsibudimą, nes dėl to laimės Lietuvos pirkėjai“, – sakė bendrovės „Maxima LT“ korporatyvinės rinkodaros direktorius Giedrius Juozapavičius.
Jis taip pat prasitarė, kad šis „Maximos“ žingsnis – ne paskutinis. Tačiau tolesnių bendrovės planų neatskleidė.
Iš didžiųjų prekybos tinklų į konfliktą kol kas nesivelia „Iki“.

Sąlygas priėmė

Praėjusią savaitę „Maxima“ paskelbė savo lėšomis mažinsianti kai kurių prekių kainas. Bendrovė atsisakė vadovautis Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksu ir pakvietė tiekėjus iš naujo derėtis dėl mažesnių kainų.
Pasak „Maximos LT“ generalinio direktoriaus Gintaro Marcinkevičiaus, kodeksas riboja prekybos tinklų galimybę derėtis ir sudaro prielaidas tiekėjams vasarą ir rudenį masiškai kelti kainas. Draudimas visiems prekybos tinklams pirkti pigiau neva lėmė vartojimo prekių kainų augimą ir infliacijos šuolį Lietuvoje.
Šią savaitę mažmeninės prekybos bendrovė pranešė susitarusi su devyniolika gamintojų ir tiekėjų, kad šie nedidintų kainų. Planus branginti savo produkciją atidėjo didieji duonos gamintojai, iki metų pabaigos nebrangs ir daugelis mėsos gaminių. Planuotą kainų kėlimą pristabdė kai kurios pieno perdirbimo bendrovės, kepyklos, šaldytų pusgaminių gamintojai.

Mėsininkai jaučiasi skriaudžiami

Tačiau prekybininkų akcijai pritarė ne visi gamintojai.
„Produkciją ketinome branginti iki 20 proc., bet mus taip prispaudė, kad negalėjome nieko padaryti. „Maxima“ pas mus yra Dievas, o su Dievu nesiginčijama. Jau matome žemų kainų rezultatus: keturios modernios įmonės, gavusios „Sapard“ programos paramą, bankrutavo. Dar penkios yra atsidūrusios ant bankroto ribos. Jei mus toliau spaus ir neleis branginti produkcijos, Lietuvoje mėsos sektorius gali visai išnykti ir visi valgysime lenkišką dešrą“, – dienraščiui guodėsi Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Mindaugas Kuklierius.

Įkalbėjo ne visus

Vis dėlto prekybininkams pavyko susitarti ne su visais tiekėjais. Kainas pakėlė majonezo gamintojai („Vesiga“, „Veiverių skonis“, Vilniaus majonezo gamykla, Kėdainių konservų fabrikas), kečupo ir padažų gamintojas „Suslavičius Feliksas“, saldainius gaminanti „Naujoji Rūta“. Bulvių traškučius ir saldainius pabrangino „Kraft Foods Lietuva“. Dalies savo produkcijos kainas pakėlė ir „Rokiškio sūris“ bei jogurto „Danone“ importuotojas „Eugesta“.
Pasak „Maximos LT“ korporatyvinės rinkodaros direktoriaus, šių prekių kainos parduotuvėse nebus keičiamos.
„Suprantame, kad kai kurių produktų kainos kilo dėl objektyvių priežasčių. Bet kainų kilimo pirkėjai nepajus, skirtumą kompensuosime iš savo pelno“, – sakė G.Juozapavičius.

Brangimas neišvengiamas

Mažindama kainas „Maxima“ tikina sumažinsianti ir infliaciją. Tačiau ekonomistai absurdu vadina tai, kad nedidelės šalies prekybos tinklas kovoja su europinėmis ar net pasaulinėmis mėsos, pieno ar kitų žaliavų kainomis. Jiems pritaria savo produkciją pabranginę tiekėjai.
Bendrovės „Kraft Foods Lietuva“ Korporacinių reikalų skyriaus vadovas Marius Giržadas teigė, kad saldainių kainos visiems prekybos centrams padidintos iki 10 proc. Tačiau brangimas mažai susijęs su procesais, vykstančiais Lietuvoje. Pagrindinė priežastis – pasaulio rinkose brangstančios žaliavos, pavyzdžiui, kavos pupeles.

Maržos nedidelės

Tą pačią priežastį nurodė ir „Daumantų“ prekės ženklu pažymėtų padažų bei majonezo gamintoja bendrovė „Vesiga“. Bendrovės vadovas Saulius Grinkevičius dienraščiui paaiškino, kad neseniai apie 35 proc. (70 centų už kilogramą) pabrango aliejus. „Majonezo sudėtyje jo yra 30–60 proc., todėl net ir labai norėdami, nedaug ką galime padaryti. Tai ne nuo mūsų priklauso. Atvirai sakant, dauguma maisto gamintojų Lietuvoje labai gerai negyvena. Mūsų maržos ir taip gerokai mažesnės už europiečių, o mėsininkai, spėju, apskritai vos suduria galą su galu“, – svarstė įmonės vadovas.

Pelnu nesiskundžia

„Rokiškio sūris“ taip pat įrodė „Maximai“ neturintis iš ko mažinti kainų. Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių šią savaitę savo produkciją visiems prekybos tinklams brangina 3–5 proc. Tokios kainos esą nustatytos daugiausia dviem trims mėnesiams, jos netrukus vėl gali būti peržiūrėtos.
Tiesa, didieji šalies perdirbėjai, bene smarkiausiai kilstelėję kainų kartelę, tikrai nedūsauja dėl verslo ateities. „Rokiškio sūris“ šiemet jau uždirbo 30,042 mln. litų konsoliduotojo neaudituoto grynojo pelno – 3 kartus daugiau nei 2006-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais. Bendrovės konsoliduotoji apyvarta šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2006-ųjų laikotarpiu, padidėjo 35,9 proc., iki 513,082 mln. litų.

Kainos keičiasi dažnai

Konkurencijos tarybos duomenimis, šiemet nuo vasario prekybos tinklai atskirų produktų kainas keitė beveik kiekvieną mėnesį, dažniausiai jos buvo didinamos.
Didžiausias kainų šuolis buvo liepos–rugpjūčio mėnesiais. Labiausiai brango pieno produktai – kai kurių rūšių pieno, sviesto, grietinės, varškės pardavimo kainos pakilo apie 20 proc. Kai kurių rūšių virtos bei rūkytos dešros ir dešrelės pabrango 4–14 proc., kiaulienos sprandinė ir kumpis – iki 27 proc., populiariausios duonos ir batonų kainos kilo 6–12 proc., vištienos ir kalakutienos produktų – 16 proc.
Konkurencijos taryba taip pat patvirtino, kad buvo nemažai atvejų, kai prekybininkai pardavimo kainas didino mažiau, negu jas pakėlė tiekėjai.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad prekybos tinklų taikomi antkainiai gerokai skiriasi. Visi tinklai mažiausius antkainius taiko pieno produktams – kai kurių šios grupės prekių antkainiai svyruoja nuo 10 iki 25 proc. Pagrindiniams duonos ir mėsos gaminiams taikomi keliais procentais aukštesni antkainiai.